Pestysis neturi deformacinės zonos (LT)

PĖSTYSIS NETURI DEFOEMACINĖS ZONOS

Liucijus Suslavičius

Statistika informuoja mus apie nelaimes tik skaičiais – 2005-siais Lietuvoje autoavarijose žuvo 252 pėstieji, 2173 buvo sužeista. Paimkime Vokietiją, šalį, kurioje eismo dalyviai drausmingesni, nuobaudos eismo dalyviams už kelių eismo taisyklių pažeidimus didesnės, o policija dirba efektyviau. Ir čia nieko gero – per metus, automobiliams užvažiavus ant pėsčiųjų, žūsta apie 800 žmonių, dar maždaug 35 tūkstančiai sužalojami. Kai pamatai tokius skaičius, nejučiomis pagalvoji – o, kad pėstysis turėtų saugos oro pagalves ar bent jau deformacinę zoną….

Tokios mintys – ne atsitiktinės. Juk per pastaruosius 20 metų automobilio pasyviojo ir aktyviojo saugumo srityje padaryta tiek daug, kad tikimybė automobilio keleiviui patirti mirtiną traumą sumažėjo kelis kartus. Aišku, su išlyga, jog tie keleiviai yra automobilyje, aprūpintame veikiančiomis saugumo sistemomis ir naudojasi jomis. Tai ne šiaip sau pastaba – žinome, kad mūsų keliais važinėja nemažai automobilių, kuriuose saugos sistemos vieną kartą jau atliko savo rolę, tačiau remonto metu nebuvo atstatytos, be to, Lietuvoje labai didelis procentas automobilių vairuotojų ir keleivių užsispyrusiai ignoruoja elementarias pasyviojo saugumo priemones – neužsisega saugos diržų, vaikus veža ne jiems skirtose saugos sėdynėse, o ant kelių ar iš viso stovinčius tarp sėdynių…Bet šį kartą kalba ne apie juos, o apie dar naują automobilio pasyviojo saugumo sritį – pėsčiųjų apsaugą užvažiavimo ant jų atveju.

Tiesą sakant, pėstieji neretai patys kalti, kad juos kliudė automobilis, nes kelyje elgiasi neatsargiai, pažeidžia elementariausius saugumo reikalavimus. Gal būt todėl tiek automobilių konstruktoriai, tiek įstatymų leidėjai labai ilgai koncentravo savo dėmesį būtent esančių automobilyje – salone ar kabinoje – žmonių apsaugai, dėl pėsčiųjų tikriausiai laikydamiesi principo: “skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas”, kitaip tariant, nenori pakliūti po automobiliu – tai ir elkis kelyje atitinkamai. Tačiau situacijai negerėjant, nuspręsta daugiau pasirūpinti ir automobilio išorės ergonomiškumu, jo didesniu “draugiškumu” pėsčiajam. Tai nėra vien niūdienos sprendimai – tuo, kad automobilis būtų mačiau pavojingas pėstiesiems, susirūpinta maždaug prieš 40 metų. Tada staiga nustota montuoti briedžius, jaguarus, raketas, lėktuvus ir kitas figūras ant variklių gaubtų, o “mersedesų” žvaigždės pradėtos tvirtinti lengvai nulenkiamame šarnyre, palaipsniui atsisakyta atsikišusių durų rankenėlių, ant plonų kronšteinų tvirtinamų išorinių veidrodėlių – visų tų detalių, kurios galėjo papildomai traumuoti žmogų ar užkabinti jo rūbus, automobiliui ir pėsčiajam susilietus. Paskutinis iš tokių ne pačių svarbiausių sprendimų – iš vamzdžių pagamintų “antikengūrinių” buferių draudimas Europoje. Ir štai pernai atitinkamos ES institucijos nusprendė, kad nuo 2005 metų spalio mėnesio tipo pripažinimo sertifikatą gaus tik tie nauji lengvųjų automobilių modeliai, kurie atitiks nustatytus pėsčiųjų apsaugos kriterijus, turės pakankamai “minkštą nosį”, garantuojančią, jog automobilio kliudytas pėstysis turės kur kas daugiau šansų likti gyvas.

EuroNCAP testuose automobilio “draugiškumas” ar “humaniškumas” pėsčiojo atžvilgiu – vadinkite tai, kaip norite – tikrinamas ir vertinamas jau ne pirmi metai. Įvertinta daugiau nei 100 lengvųjų automobilių. Bandymų metu vertinamas automobilio priekinės dalies, į kurią gali atsitrenkti ir maži, ir suaugę eismo dalyviai, “agresyvumas”. Automobiliui priekiu kliudžius pėsčiąjį, dažniausia sužeidžiama jo galva, dubuo arba kojos. Kuo “minkštesnis” yra priekis, tuo geriau įvertinamas automobilis. Minkštumą čia reikia suprasti ne vien tiesiogiai, kaip priekinės dalies elementų ir variklio gaubto galimybę deformuotis, sušvelninant smūgio jėgą, o ir kaip priekinės dalies formą, leidžiančią automobiliui “užsimesti” pėstįjį ant savęs, o ne nustumti jį po automobiliu ir taip jį sumaigyti.

Kuo “minkštesnis” automobilio priekis, tuo daugiau teigiamo vertinimo žvaigždučių jis gauna. Maksimaliai skiriamos keturios žvaigždutės, tam automobilis bandymo metu turi surinkti daugiau nei 28 taškus (1 žvaigždutė – nuo 1 iki 9 taškų, 2 žvaigždutės – 10 – 18 taškų, trys žvaigždutės – 19-27 taškai). Štai kaip atskirai taškais vertinamas saugumas: suaugusiojo galvai (maks. 12 taškų), vaiko galvai (maks. 12 taškų), dubeniui (maks.6 taškai), kojoms (maks. 6 taškai). Deja, iki šiol nei vienas pagal EuroNCAP reikalavimus bandytas automobilis tų aukščiausią saugumo pėstięsiems lygį garantuojančių žvaigždučių negavo. Tik du modeliai iš šiuo metu 10-ies populiariausių Vokietijos rinkoje sugebėjo pasiekti trijų žvaigždučių lygį. Tai “Volkswagen Golf” ir “Volkswagen Touran”. Tiesa, šį lygį pasiekė ir kai kurie kiti, tačiau mažiau perkami modeliai – “Citroen C4”, SEAT “Altea”, “Suzuki Swift”, MG- TF, “Honda Jazz”, “Honda CR-V” ir “Honda FR-V”.

Taškai, skiriami pagal atsitrenkimo vietą Vertinimas
 Automobilio modelis Suaugusio galva 12  Vaiko galva12 Dubuo 6 Kojos 6 Suma Žvaigždutės EuroNCAP
Volkswagen Golf 4,0 4,9 4,5 5,4 18,8 3 žvgž.
Opel Astra 2,0 0,9 0,0 0,0 2,9 1 žvgž
BMW 3 serija 1,6 2,3 0,0 0,0 3,9 1 žvgž
Mercedes A-Klasse 4,0 4,0 2,6 6,0 16,6 2 žvgž
Volkswagen Passat 3,1 7,5 0,0 6,0 16,6 2 žvgž
Volkswagen Touran 6,6 6,1 0,0 5,9 18,6 3 žvgž
Ford Focus 4,0 9,4 2,0 0,0 15,4 2 žvgž
BMW 5 serija 0,0 2,0 0,0 0,0 2,0 1 žvgž
Audi A3 3,0 4,5 0,0 0,0 7,5 1 žvgž
Volkswagen Polo 5,0 1,1 0,0 0,0 6,1 1 žvgž

Kaip puikiai matyti iš šios lentelės, kol kas tarp pačių populiariausių yra tik vienas modelis, kuris bent vidutiniškai sėkmingas visose vertinimo kategorijose – tai VW “Golf”. Kiti modeliai dvejose – trijose vertinimo kategorijose negavo nei vieno taško arba gavo labai mažai. Tačiau atskiri vertinimai gali būti labai aukšti – štai kad ir “Ford Focus”, kuris savo priekio saugumu vaiko – pėsčiojo galvai yra absoliutus rekordininkas. Arba maksimalūs vertinimai, skirti net trims modeliams už pėsčiojo kojų apsaugą. Drįsčiau teigti – tai akivaizdus įrodymas, jog labai norint ir stengiantis, galima užtikrinti didesnį pėsčiųjų saugumą. Tada kyla “eretiška” mintis – o gal galima priversti automobilių gamintojus išsaugotų gyvybių ir sveikatos vardan priversti pasidalinti tarpusavyje kiekvieno iš jų padarytais geriausiais sprendimais ir sukurti vieningą saugią automobilio priekinės dalies konstrukciją? Arba bent jau pabandyti autsaiderius priartinti prie lyderių…O kad pavojingų automobilių modelių daug, galite neabejoti, tik ne visi jie buvo bandomi būtent pavojingumo pėsčiajam požiūriu. Štai keletas pas mus Lietuvoje važinėjančių automobilių modelių, pripažintų „agresyviais” – “Audi TT”, “Skoda Superb”, “Suzuki Grand Vitara”. Jie EuroNCAP bandymų metu negavo nei vieno taško ir todėl negali pasigirti turintys bent vieną žvaigždutę.

Žvaigždutės

EuroNCAP

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *