“Pobieda su uodega”
Liucijus Suslavičius
1948 metais grupė institute NAMI dirbusių dizainerių ir konstruktorių gavo TSRS Automobilių pramonės ministerijos nurodymą sukurti modernizuotą lengvojo automobilio GAZ M 20 “Pobieda” variantą su trijų tūrių kėbulu vietoje serijinio “fastbeko”.Po kelių mėnesių ministerijos komisijai buvo pademonstruota “Pobieda su uodega” – normalus sedanas su atskirta nuo keleivių salono bagažine, atskiromis ergonomiškomis priekinėmis sėdynėmis vietoje ištisinės ,,sofos”, kitokia dizainerio Vladimiro Ariamovo sukurta priekio apdaila. Kaip vėliau rašė žinomas automobilių dizaineris Jurijus Dolmatovskis, -“mūsų sukurtus modernizuotos “Pobiedos” pavyzdžius išgyrė, bet gamybai nepatvirtino…” Ant konvejerio toks automobilis pateko gerokai vėliau, 1964-siais, ir vadinosi jis jau ne “Pobieda”, o “Warszawa 223”.
1950 metais Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybė netikėtai nutraukė nuo 1948 metų vykusias derybas su dar prieškariniais Lenkijos automobilių pramonės rėmėjais – italų koncernu FIAT ir pasirašė sutartį su TSRS. Varšuvos priemiestyje Žeranėje beveik baigta statyti lengvųjų automobilių gamykla FSO (Fabryka Samochodow Osobowych) buvo paskubomis pritaikyta tarybinio lengvojo automobilio GAZ M 20 “Pobieda” gamybai. 1951 metais prieš pat lapkričio 7-ją (komunistų pamėgta tradicija) čia buvo surinkta pirmoji “Warszawa 20” – vis ta pati “Pobieda”, tik su FSO emblema vietoje GAZ emblemos.
Nuo 1953 metų variklius šiems automobiliams FSO ėmė gaminti pati, o 1956 metais lenkai visiškai atsisakė komplektuojančių dalių tiekimo iš TSRS. Na, jei prisimenate, kaip tik tais metais GAZ-e prasidėjo naujų automobilių GAZ M21 ,,Volga” gamyba…
Lenkų konstruktoriai, vadovaujami Karolio Pionerio, nuo pat pradžių stengėsi modernizuoti rusišką konstrukciją – kūrė savas modifikacijas (pikapą, furgoną, sanitarinį automobilį), nuo 52 iki 57 AG padidino variklio galingumą. 1957 metais Varšuvoje buvo sukurtas S-21 modelio 70 AG/4000 aps./min. variklis su kabančiais vožtuvais. Su šiuo variklio ir pakeista priekio apdaila automobilis buvo pavadintas “Warszawa 201”, o modelis su nauja 4 laipsnių pavarų dėže – “Warszawa 202”. Tuo pat metu italų dizaino firmoje “Ghia” lenkai užsakė nebemadingo “fastback” stiliaus kėbulo dizaino modernizavimą. Bet su viena sąlyga – svarbiausi kėbulo štampai (dugno, durų angų, sparnų, durelių) turi likti nepakeisti. FSO paprasčiausiai neturėjo tam pinigų…
Apriboti griežtų užsakovo reikalavimų, italų dizaineriai padarė maksimumą to, kas galima. Jie sugebėjo, nekeisdami rusų dizainerio G.Samoilovo parinktų proporcijų ir pagrindinių linijų, gerokai “atjauninti” automobilį, visiškai pakeisti jo siluetą. Vietoje nuožulnios “nugaros” su nedideliu langeliu atsirado erdvi bagažinė, stogas tapo kiek plokštesnis, o matomumą iš salono pagerino lenkti priekinės priekinis ir galinis stiklai. Automobilis naujos bagažinės dėka pailgėjo 75 mm, o dėl platesnių 6.50-16 padangų bei naujo žemo ir plataus nebe chromuoto, o kėbulo spalva dažyto falšradiatoriaus automobilis, kuriam suteikė indeksą ,,223″, ėmė atrodyti platesnis ir stabilesnis. Iš viso, lyginant su senuoju modeliu, buvo pakeista daugiau kaip 30 procentų kėbulo detalių. Pakeitus transmisijoje krumpliaračių perdavimo skaičius, automobilio greitis nuo 105 km/h šoktelėjo net iki 130 km/h! Tiesa, krovininės modifikacijos ir toliau turėjo senąjį variklį su apatiniais vožtuvais – FSO variklių cecho gamybinių pajėgumų visas “Warszawa” komplektuoti tik naujais varikliais nepakako – juk juos FSO dar tiekė Liublino ir Nysos automobilių gamykloms.
Palaipsniui dizaino pakeitimai palietė ir kitas automobilio “Warszawa 223” modifikacijas – penkių durų universalą, jo pagrindu sukurtą sanitarinį automobilį, krovinių furgoną. Automobiliai “Warszawa” labai populiarūs buvo taksistų tarpe. Ir ne tik Lenkijoje, bet ir Vengrijoje, Bulgarijoje, Kinijoje.
Vis tik net ir tokia gili modernizacija negalėjo išgelbėti dar 1943-44 metais sukonstruoto automobilio, kad ir koks tvirtas bei patikimas jis bebūtų. 1973 metais Žeranėje nuo konvejerio nuriedėjo paskutinės “varšavos”. Per 22 metus FSO pagamino 255 tūkstančius 9 bazinių modelių ir keliasdešimties modifikacijų lengvųjų automobilių “Warszawa “. Palyginimui – GAZ per 12 metų pagamino 240 tūkstančių “pobiedų”. Šiandien Lenkijoje automobiliai ,,Warszawa” – tikra retenybė, sutinkama ne dažniau, kaip pas mus jos ,,sesuo” M20 ,,Pobieda”. Šio automobilio mėgėjai, susibūrę į klubus, stengiasi išsaugoti ateičiai dar išlikusius pirmojo pokarinio lenkų gamybos automobilio pavyzdžius.