PROJEKTUOTOJAI- PROFESIONALAI, KUR JŪS ?
Liucijus Suslavičius
Šiandien, vasario 27 dieną lygiai 8 valandą ryto išgirdau duslų smūgį ir pro savo kabineto langą pastebėjau Liepkalnio gatvėje ties ,,Lukoil” degaline pasikartojusią kaip du vandens lašai panašią į kitas čia nuolatos stebimas avarines situacijas – atvažiuojantis ir sukantis kairėn į degalinę raudonos spalvos automobilis ,,Audi” pristabdė, kad praleistų atvažiuojančius iš priekio, ir tuo metu stabdančiajam iš paskos atlėkė vyšninis ,,golfas”. Padangų cypimas, smūgis ir byrančių stiklų garsas. Avarija…Vėl avarija – užvažiavimas ant sustojusios transporto priemonės, kaip bus parašyta kelių policininko raporte. Tiesa, kartais būna ,,variacijos” – sukantįjį kairėn kas nors bando apvažiuoti, kaip leidžia Kelių eismo taisyklės, iš dešinės. Tada garsai būna kitokie – metalo džiržgesys į asfaltą arba virstančio ant šono automobilio bildesys. Važiuodamas dešiniau, automobilis dešiniaisiais ratais nusileido nuo kelio dangos į nuvažinėtą kelkraštį ir savo pakaba kliudė asfalto dangos kraštą, o jei vairuotojui nepasisekė ir jis pataikė dar dešiniau, į vandens nutekėjimo griovį, automobilis virsta arba šonu ,,aria” griovio kraštą. Kokia problema? – pasakysite, – tereikia praplatinti ties įvažiavimu kelio dangą ir avarijos baigsis! Taigi kad danga, statant degalinę, buvo praplatinta! Tik va, praplatinta ji ne dešinėje, kur reikėtų ir kur bando sukti norintys apvažiuoti sustojusį posūkiui automobilį vairuotojai, o…kairėje, kur važiuoti tiesiai niekas nekliudo ir pakanka standartinio eismo juostos pločio. Jei važinėtume kairiąja kelio puse, toks sprendimas būtų kaip tik, bet čia juk Vilnius, ne Londonas…
Aišku, galima numoti ranka – na, kas čia tokio, suklydo projektuotojas arba vykdė užsakovo norą, todėl taip ir išėjo. Bet persikelkime į kitą Vilniaus rajoną – Viršuliškes. Čia šalia prekybos centro ,,Mada” jau senokai įsikūrusi ,,Statoil” degalinė. Iš jos teritorijos buvo padarytas išvažiavimas į Laisvės prospektą, kuris vedė tiesiai į čia nuo seno įrengtą skiriamosios juostos nutraukimą. Vairuotojai iš degalinės ir iš ,,Mados” stovėjimo aikštelės galėjo išvažiuoti kaip patogiau – sukti dešinėn arba kirsti prospektą ir važiuoti į kairę. Rimtesnių problemų šioje vietoje niekados nebuvo – visi ramiausiai išsivažiuodavo, kur kam reikia. Ir maršrutiniai autobusai šioje vietoje patogiai apsisukdavo. Nesenai viskas šioje vietoje pasikeitė – padaryta rekonstrukcija: kad privažiuoti prie naujo automobilių salono, išvažiavimą iš degalinės pastūmė į dešinę, suardydami susiformavusį kalvelės, ant kurios auga miškelis, šlaitą, be to, išvažiavimą dar ir gerokai praplatino. Tačiau dabar jo ašis nebesutampa su esamu skiriamosios juostos nutraukimu. Kažkas priėmė ,,saliamonišką” sprendimą – išvažiavime pastatė kelio ženklą ,,Važiuoti į dešinę” ir nuvarė visus vairuotojus į už poros šimtų metrų esančią reguliuojamą Laisvės prospekto sankryžą su Viršuliškių gatve, ją papildomai apkraudami kairiaisiais posūkiais. Į tai, kad čia yra mokykla ir bažnyčia, kas iššaukia padidintą pėsčiųjų sriautą skersai prospekto, priimant tą eismo organizavimo sprendimą, matomai niekas nė nemanė atsižvelgti. O juk buvo galima, pastūmus dešiniau išvažiavimą iš degalinės teritorijos, lygiai tiek pat į dešinę pastumti ir tarpą skiriamojoje Laisvės prospekto juostoje. Bet apie vairuotojams ir pėstiesiems kilsiančius nepatogumus tie, kas projektavo ir ,,palaimino” tokį nevykusį sprendimą, tikrai negalvojo. Gi vairuotojai (tiesa, ne visi) rado išeitį – jie nekreipia dėmesio į išvažiavime pastatytą ženklą ir ,laikydamiesi kairės(!) važiuoja sau įstrižai prospekto, rizikuodami patys ir sukeldami grėsmę tokio manevro nelaukiantiems pėstiesiems, kurie, nužengę nuo šaligatvio, atsiduria plačiausioje asfalto erdvėje tarp dviejų ar net trijų lygiagrečiai važiuojančių automobilių. Aišku, netrukus netoliese pradėjo budėti ,,universalūs” policininkai, kuriems nėra problemos išaiškinti pažeidėjus – stovi sau už kokių 100 metrų ir tik spėk stabdyti nepaisančius ženklo reikalavimų!
O dabar persikelkime į Senamiestį. Keletą dešimtmečių tvarkingai funkcionavo originaliai suplanuota Subačiaus ir Maironio gatvių sankryža. Nedidelis ,,žiedas” leido visiems gana saugiai atlikti kairiuosius posūkius, kiek toliau buvo pėsčiųjų perėja su saugumo salele. O svarbiausia, vairuotojui, net ir pirmą kartą čia važiuojančiam, buvo aišku, kurią juostą užsiimti, kur sustoti, jei reikia praleisti pirmumo teisę turinčiuosius. O ką turime šiandien? Kur buvo saugus ,,žiedas”, atsirado vos ne 5 juostų važiuojamoji dalis, neliko net saugumo salelės pėstiesiems.
,,Ištiesinus” gatvės ašį, padidėjo važiavimo greitis, o galimybės vairuotojams susiorientuoti, kurios juostos laikytis, sumažėjo, atsirado pavojingas didesniu nei 90 laipsnių kampu daromas kairysis posūkis iš Subačiaus žemyn į Maironio gatvę. Savo ruožtu, be rizikos pasukti kairėn iš Maironio gatvės į Subačiaus nebegalima, tad dabar čia nuolat susidaro kelių automobilių eilutė. Bet ir tai dar ne viskas. Kam prireikė rekonstrukcijos šioje vietoje? Mūsų visų nelaimei (nerandu kito žodžio), nuo šios sankryžos atsiskleidžia puikus vaizdas į Senamiesčio panoramą. Anksčiau Maironio gatvėje buvęs praplatinimas, apaugęs niekada netvarkomais krūmais, pasirodė nepakankamas ir nereprezentatyvus, kad iš čia rodyti panoramą turistams. Kad pamaloninti turistus (jie gi mums atveža milijonus!), šioje vietoje buvo nuspręsta pastatyti apžvalgos aikštelę. Nesiginčysiu, gal tikrai be šios aikštelės Vilnius – ne Vilnius. Tik ar tikrai nebuvo kitų sprendimo variantų, kurie būtų leidę nepabloginti eismo sąlygų? Manau, kad tikri profesionalai projektuotojai būtų radę kažkokį kompromisinį sprendimą, tenkinantį ir čia vaikščiojančių bei važinėjančių Vilniaus gyventojų, ir turistų interesus. Gi dabar belieka laukti, kad aikštelę užbaigus, eismo sąlygos dėl manevruojančių turistinių autobusų tik pasunkės ir buvusi viena saugiausių mieste sankryža taps avarijų židiniu.
Labai džiugina spartus statybininkų darbas Laisvės prospekto ir Narbuto gatvės sankryžoje. Bet…viskas gerai nebūna – ne vienas pažįstamas vairuotojas pasakojo, kaip jie pirmą dieną po to, kai buvo atidarytas tiesioginis pravažiavimas link Pilaitės, važiuodami ,,pataisytu” žiedu su kairiuoju posūkiu iš Laisvės prospekto link Žvėryno, staiga patekdavo į pavojingą situaciją. Mat, jau įvažiavus į žiedą, natūrali judėjimo kairiąja ,,žiedo” juosta trajektorija yra tokia, jog veda vairuotoją tiesiai į už sankryžos esantį šviesoforo stovą. Reikia tiesiog prisiversti suktelti vairą dešinėn, kad apvažiuotum nelogiškai iškištą dešinėn Narbuto gatvės skiriamosios juostos kampą. O dešinėje tau pro šalį skrieja dešiniąja žiedo juosta važiuojantys. Tik žiūrėk, kad neprisiglaustum šonu! Neabejoju, kad tikras eismo specialistas būtų tą pamatęs dar brėžinyje ir paprasčiausiai perkėlęs šviesoforą metru-pusantro kairiau. Man gali paprieštarauti – juk tada reikėtų dar ir kabelius perkelti, o ir praplatėjusi Narbuto gatvės dalis pabrangs. Tegu geriau vairuotojai būna atsargesni, ir nieko neatsitiks. Taip, dabar nuolatos važinėjantys per šią sankryžą jau žino, kad vos tik pasukus kairėn, jau reikia rikiuotis dešiniau. Bet juk nuolatos atsiranda vairuotojai, važiuojantys čia pirmą kartą, ir pavojinga situacija kartojasi. Manau, kad anksčiau ar vėliau ji baigsis taip, kaip turėtų – šviesoforas bus ,,nukirstas”, automobilis sudaužytas. Ir gal ne vienas. Kitaip sakant, dar projekte sudaromos sąlygos avarinei situacijai gatvėje kilti, tačiau niekas to nepastebi (arba nenori pastebėti).
Daug metų dirbus eismo organizavimo srityje ir neblogai žinant Lietuvos projektuotojų sugebėjimus, man dabar kyla klausimas – kur gi šiandien tie inžinieriai projektuotojai, kurie taip vykusiai suprojektavo daugumą per pastaruosius 30 metų pastatytų kelių, gatvių, sankryžų, kuriomis sėkmingai važinėjame ir dabar, kai eismo intensyvumas išaugo kelis kartus? Visi jau pensijoje ar pakeitė veiklos sferą? Ar projektus dabar daro tik vaikščiojantys pėsčiomis ir važinėjantys dviračiais, todėl ir apie normalių eismo sąlygų automobilininkams sukūrimą jie negalvoja? O gal prisiminkime sparnuotą frazę:,,Kas galėtų paneigti, kad…” ir pabandykime paspėlioti, kodėl daromos tokios sunkiai ištaisomos ir neretai pavojingos klaidos: todėl, kad taip nori projekto užsakovas, todėl, kad taip liepė miesto valdžia ar todėl, kad ir projektuojantiems inžinieriams, ir tuos projektus suderinantiems valdininkams trūksta elementaraus supratimo apie tai, kas yra kelių eismas, jo organizavimas ir saugumas, o paisyti ar nepaisyti statybos normų paliekama jų pačių nuožiūrai? Nejaugi teisus yra vienas laikraštis, prieš kokį mėnesį rašęs, jog Vilniaus savivaldybėje transporto problemas sprendžia …buvę fizinio lavinimo dėstytojai? Nenorėčiau tuo tikėti…