SAUGOS DIRŽAI – “PASKUTINĖ GYNYBOS LINIJA” Liucijus Suslavičius
Vargu ar pasaulyje yra koks nors kitas išradimas, taip akivaizdžiai demonstruojantis žmogaus lengvabūdiškumą, kaip automobiliniai saugos diržai. Daugybė žmonių visose pasaulio šalyse ne tik stengiasi visais įmanomais būdais išvengti naudojimosi jais, bet ir ieško tokio savojo elgesio pasiteisinimo, net apeliuoja į Žmogaus teisių deklaracijos postulatus. Ir tuo pat metu visi puikiausiai žino, kad saugos diržas yra reali apsaugos priemonė, jau išgelbėjusi šimtus tūkstančių vairuotojų ir keleivių gyvybių, dar kelis kartus didesniam skaičiui žmonių padėjusi išvengti traumų arba jas gerokai sušvelninusi. Kai automobilis nevaldomas verčiasi nuo kelio arba rėžiasi į kliūtį, būtent saugos diržai yra ta “paskutinė gynybos linija”, dar galinti padėti išvengti blogiausio…
O prasidėjo viskas prieš keliasdešimt metų, kai jaunas švedas Nilsas Ivaras Bohlinas, atitarnavęs armijoje, 1942 metais buvo priimtas į aviacijos firmą SAAB konstruktoriumi. Vaikinas dirbo, mokėsi JAV o 1955 metais buvo paskirtas piloto katapultą ir parašiutą naujam reaktyviniam naikintuvui SAAB kūrusios grupės vadovu. Štai tada N.Bohlenas labai nuodugniai susipažino su parašiuto ir piloto krėslo prisegamaisiais diržais, jų sagtimis bei gamybos technologija. Po trijų metų aviainžinieriui pasiūloma nauja darbo vieta – koncerne “Volvo” jis tampa pirmuoju profesionaliu pasyviojo saugumo inžinieriumi. Pats Bohlinas vėliau pasakojo, jog jam buvo labai įdomu “persijungti” nuo žmogaus kūno pagreitėjimo katapultuojantis tyrimų į visai priešingo proceso – kūno elgesio staigiai lėtėjant – detalų nagrinėjimą. Jis padarė išvadą – jau naudojamas dvitaškis per juosmenį vairuotoją apjuosiantis diržas neefektyvus, būtina žmogų sėdynėje fiksuoti kur kas geriau ir …išrado dabar visuotinai naudojamą trijose vietose tvirtinamą diržą – perpetinio ir juosmens diržo kombinaciją su paprasta bei patikima viena ranka užsegama ir atsegama šone nuo sėdynės įrengta sagtimi. Patentas Nr.227568 buvo išduotas 1958 metų rugpjūčio mėnesį, o 1959 metų modelio automobilių “Volvo P120” ir “PV544” salonuose pirkėjai jau rado saugos diržus. Netrukus autoavarijų pasekmes tyrę specialistai konstatavo, kad traumų skaičius automobiliuose, kurių vairuotojai ir keleiviai avarijos metu buvo užsisegę saugos diržus, sumažėjo 50-60 procentų. Palaipsniui informacija apie saugos diržų naudą pasiekė kitų šalių įstatymų leidėjus. 1968 metais JAV kongresas priima įstatymą dėl privalomo tritaškių saugos diržų įrengimo automobiliuose, 1971 metais Australijos Viktorijos valstijoje pirmą katrą pasaulyje priimamas įstatymas dėl privalomo saugos diržų naudojimo. Po to saugos diržų naudojimas kaip lavina nusirita per pasaulį. Lietuvą ji pasiekia 1974 metais kartu su naujomis kelių eismo taisyklėmis (ir masinės automobilizacijos “žigulių” pagrindu pradžia). Ir kaip visur, susiduria su aktyviu vairuotojų ir keleivių pasipriešinimu šiai jų pačių saugumui užtikrinti būtinai naujovei. Šimtai mūsų respublikos gyventojų žuvo ir tūkstančiai gavo įvairaus sunkumo traumas tik todėl, kad dėl lengvabūdiškumo ar kvailo užsispyrimo avarijos metu nebuvo užsisegę saugos diržų. Nepadeda ir inžinierių sugalvoti pavojingoje situacijoje savaime užsikertantys (arba inerciniai) saugos diržai, praktiškai nevaržantys vairuotojo judesių. Amerikiečiai pasielgė kitaip – jie paprasčiausiai pakeitė saugos diržų konstrukciją taip, kad uždarant automobilio dureles, saugos diržas pats jus prisega…
N. Bohlenas toliau dirbo koncerno “Volvo” lengvųjų automobilių pasyviojo saugumo tobulinimo srityje, tapo patentuotos apsaugos nuo šoninio smūgio avarijos metu sistemos autoriumi. Tai taip vadinama SIPS – Side Impact Protection System. Bet tuo saugos diržų konstrukcijos tobulinimas nesibaigė. Gaminami saugos diržai ne tik su inercinėmis ritėmis, bet ir su smūgio metu žaibiškai suveikiančiais pirotechniniais diržų įtempėjais. Maža to, šiandien jau sukurti ir naudojami saugos diržai su juose įmontuotomis nedidelėmis saugos oro pagalvėmis. Beje, visi specialistai vienbalsiai teigia, jog saugos oro pagalvės pačios vienos neužtikrina vairuotojų ir keleivių saugumo avarijos atveju, nes nefiksuoja žmogaus kūno automobilio sėdynėje po smūgio. Jei automobilis verčiasi ar krenta, tik saugos diržai gali apsaugoti žmones.Tad naudokimės jais.