“PROTINGI” AMORTIZATORIAI
Liucijus Suslavičius
Nesenai viename populiariame apie komercinį transportą rašančiame Vokietijoje leidžiamame žurnale perskaičiau redaktoriaus pagraudenimus apie tai, kad šiandien technikos progresas ne visada naudingas vežėjams. Ir pavyzdys – atseit, ką tik serijinėje gamyboje pasirodę amortizatoriai, keičiantys savo standumą priklausomai nuo apkrovimo ir taip padedantys automobilio ratams mažiau veikti kelio dangą, įstatymų leidėjų gali būti pripažinti privalomais, ir tada vežėjams teks “plačiau atverti pinigines”, nes moderni technika niekada nebūna pigi. Ką gi, klausimą apie tai, ar nuskurs vežėjai, palikime nuošalyje, bet pasidomėkime žurnalistą taip sujaudinusiais amortizatoriais.
Automobilių pakaboje naudojami amortizatoriai, keičiantys savo “kietumą” priklausomai nuo kelio būklės arba pagal pakabą kontroliuojančio mikroprocesoriau komandas, jau geras dešimtmetis naudojami lengvuosiuose automobiliuose. Pats paprasčiausias tokio amortizatoriaus variantas turi savo darbiniame cilindre papildomas išdrožas alyvai. Kol kelias lygus, amortizatoriaus koto eiga nedidelė, alyva cirkuliuoja laisviau ir pakaba yra “minkštesnė”. Bet štai kelyje duobė, amortizatoriaus koto eiga padidėja, jis nusileidžia žemiau, ten, kur nėra išdrožų, ir alyvos pasipriešinimas išauga, nes dabar jai reikia skverbtis per nedidelius vožtuvus. Sudėtingesni variantai turi elektronikos valdomus vožtuvus, reguliuojančius alyvos pratekėjimą priklausomai nuo pakabos svyravimų dydžio ir dažnio.
Krovininiuose automobiliuose tokie amortizatoriai nenaudojami dėl gerokai didesnių pakabą veikiančių apkrovų. Įprasta, kad krovininio automobilio amortizatorius yra paskaičiuotas pastoviam pakankamai dideliam pasipriešinimui esant kiek didesniam, nei vidutinis apkrovimas. Taip daroma, siekiant rasti optimalų kompromisą tarp komforto ir važiavimo saugumo. Ir kaip tik tame yra didžiausia problema – automobilio apkrovimui keičiantis nuo tuščio iki maksimalaus leistino, statinis ašies apkrovimas keičiasi 130 procentų, dinaminis – 70 procentų. Antra vertus, tuščio sunkvežimio kabinos vertikalus pagreitis, važiuojant nelygia danga, padidėja 40 procentų, vairuotojo sėdynės pagreitis – 25 procentais. Manau, šie skaičiai pakankamai įtikinamai rodo, kaip daug turėtų kisti ir amortizatorių slopinimo galimybės. Aišku viena – amortizatoriaus darbas turi kisti priklausomai nuo automobilio apkrovimo. Būtent šiuos du parametrus – apkrovimą ir amortizatoriaus standumą, siekiant išspręsti eismo saugumo ir komforto užtikrinimo problemas pabandė suderinti savo konstrukcijoje žinomas automobilių komponentų gamintojas koncernas “Zahnradfabrik Friedrichshafen”, geriau žinomas santrumpa ZF. Hanoverio parodoje IAA jis pristatė pneumatinę amortizatorių standumo reguliavimo sistemą PDS (Pneumatic Damping Control), skirtą miesto autobusams su pneumatine pakaba. PDS galime laikyti sąlyginai paprasta, nes ji nėra susieta su autobuso valdymo elektroninėmis sistemomis ir veikia autonomiškai tik pakaboje. Amortizatoriaus standumas keičiamas elektromagnetinių vožtuvų pagalba, tačiau signalą didinti arba mažinti kiekvieno amortizatoriaus standumą jam siunčia atitinkamo rato pakabos pneumobalionas. Jis žarnele sujungtas su ant amortizatoriaus koto įrengtu davikliu. Keičiantis apkrovai – pavyzdžiui, sustojime įlipo didelė grupė keleivių – slėgis pakabos pneumobalionuose didėja, jis perduodamas davikliams, o šie atitinkamai keičia vožtuvų padėtį, didindami amortizatorių pasipriešinimą vertikalia kryptimi.Labai svarbu tai, kad pakabos standumas tokiu būdu reguliuojamas ne laipsniškai, o visiškai sklandžiai, autobuso stabilumas ir komfortas staiga nepasikeičia. Sistema pakankamai jautri ir staigiai reaguoja taip pat į autobuso kėbulo pasvirimą posūkyje, didindama tos pusės amortizatorių standumą. Todėl autobusas su PDC mažiau svyruoja, juo važiuoti keleiviams, ypač stovintiems, kur kas maloniau. Gamintojas teigia, jog naująją sistemą ne tik galima adaptuoti bet kuriam naujam autobusui, bet ir papildomai ją įrengti senų modelių autobusuose, svarbu tik, kad jie turėtų pneumatinę pakabą.
Tačiau PDC – tai tik pats pigiausias variantas. ZF jau pažengė toliau, pereidamas į kitą, aukštesnį lygį. Specialiai koncerno MAN gaminamoms triašėms važiuoklėms su visų tiltų pneumatine pakaba, skirtoms keičiamų kėbulų gabenimui buvo sukurta elektroninė amortizatorių parametrų valdymo sistema CDC (arba Continuos Damping Controll). Sunkvežimio elektroninis blokas įvertina apkrovą, važiavimo greitį, kelio sąlygas, vairuotojo vairavimo stilių – visa tai, kas turi įtakos pakabos darbo tolygumui ir ją veikiančioms vertikalioms, skersinėms ir išilginėms jėgoms. Įvertinusį kiekvienu konkrečiu važiavimo momentu susidarančias sąlygas, borto elektronika apskaičiuoja optimalų pakabos judesių slopinimui reikalingą amortizatorių standumą ir per tūkstantąsias sekundės dalis pakeičia amortizatorių elektromagnetinių vožtuvų padėtį ir tuo pačiu pasipriešinimą jais pratekančiai alyvai. Kai automobilis pakrautas nepilnai ir važiuoja lygiu keliu, kompiuteris parenka atitinkamą komfortišką amortizatorių darbo režimą. Jei automobilis pilnai krautas, o kelias duobėtas, pakabos darbo charakteristikos pasikeičia, ji tampa standesnė, geriau slopinami smūgiai ir svyravimai. Gi eismo saugumo požiūriu svarbu tai, kad pakabos CDC padidina tiek tuščio, tiek pakrauto automobilio stabilumą nelygiame ar vingiuotame kelyje, garantuoja nuolatinį visų ratų kontaktą su kelio danga. Tad ir valdyti lengviau, ir stabdymas efektyvesnis. Bet ko išsigando žurnalistas, jei viskas iš tikrųjų taip gerai? O reikalas štai kame – kelią gadina besikartojantys vertikalūs atitrūkstančių dėl jos nelygumų ir vėl staigiai nusileidžiančių ant kelio dangos automobilių ratų smūgiai. Jie “kala” ir “kala” į asfaltą, kol galu gale jis nebeišlaiko – juk smūgiai kartojasi praktiškai vis tose pat vietose – ir suyra. O specialistai jau nustatė, kad elektronikos valdomi amortizatoriai sumažina dinamines ratų apkrovas net iki 20 procentų ir išdavoje neigiamas važiuojančių automobilių poveikis kelio dangai sumažėja 25-30 procentų. Reiškia, panašiai pailgėtų kelio dangos tarnavimo laikas. Vokietijos mastu tai šimtai milijonų eurų sutaupytų lėšų. Tad, jei politikai rimtai susidomės CDC galimybėmis, jie iš tikrųjų gali tokius nemažai kainuojančius amortizatorius bent jau sunkiuosiuose automobiliuose padaryti privalomais, kaip privalomai montuojamos stabdžių ABS, katalizatoriai, saugos diržai ir kita automobilių saugumą ir ekologiškumą didinanti papildoma įranga.