PUSPRIEKABĖS „FLOOR” – TVIRTOS KAIP UOLA
Liucijus Suslavičius
Kartais dideli dalykai prasideda nuo atsitiktinumo. Olandas Janas Fluoras savo verslą pradėjo 1945 metais, įsigijęs demobilizuotą amerikietišką 10 – tonį triašį „Mack” ir nenaują priekabą. Su šiuo autotraukiniu jis ėmė gabenti akmenis statyboms. Po karo statybų biznis buvo pelningas, tad J. Fluoro transporto firma klestėjo, augo turimų transporto priemonių skaičius. Bet verslininkas greit pastebėjo, jog specifinis krovinys – akmenys – reikalauja ir specialių transporto priemonių: itin tvirtų, su kieta pakaba, plačia provėža, tad jau 1948 metais firmos dirbtuvėse pasigamino 12 tonų priekabą su maksimaliai plačiai pastatytais ratais ir labai storais lingių paketais pakaboje.
Praėjus vos penkiems metams, Hilversume, kur tuo metu buvo registruota firma, prasidėjo mažaserijinė priekabų ir puspriekabių gamyba ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui. Dar vėliau J.Flooras tampa amerikiečių sunkvežimių gamintojo „Mack” įgaliotu atstovu ir Wijcheno mieste pastato šių sunkvežimių surinkimo gamyklą. Kai savininkams pasikeitus, bendradarbiavimas su „Mack” nutrūksta, apsukrus olandas organizuoja savos konstrukcijos sunkiasvorių vilkikų, pavadintų „FTF”, gamybą, panaudojant geriausius rinkoje siūlomus europietiškus ir amerikietiškus agregatus bei mazgus. Iki gamybos pabaigos 1994 metais pro gamyklos vartus išriedėjo 700 galingų ir pelnytai „nesudėvimųjų” vardą gavusių „FTF” markės triašių ir keturašių sunkvežimių. Pusė jų vis dar rieda Olandijos keliais, dirba statybų aikštelėse.
Bet pati firma savo veiklos nenutraukė – tiesiog dabar jos intelektualūs ir gamybiniai pajėgumai buvo sukoncentruoti puspriekabių gamyboje. „Solid as a rock” („Tvirtas kaip uola”) – toks yra „Floor” reklaminis devizas, ir reikia pasakyti, kad gamintojas iš Wijcheno juo vadovaujasi. Nors puspriekabių „Floor” gama pakankamai įvairi, be to, dalis važiuoklių tiekiama kitiems gamintojams, kurie ant jų sumontuoja savo kėbulus ar specialią įrangą, visgi išlieka pakankamai aiški jų konstrukcijos orientacija į keliantį ganėtinai specifinius reikalavimus statybinio transporto sektorių. Dauguma puspriekabių važiuoklių turi vairuojamas ašis: antrą ir trečią, pirmą ir trečią ar net visas tris. Visų jų provėža – 1470 mm, pakankamai plati, kad užtikrinti stabilumą, be to, visoms joms naudojama tik originalios konstrukcijos čia pat gamykloje gaminama pakaba. Turinčios pneumatinę pakabą ašys priklausomai nuo leistinos apkrovos dar turi vienalakštes arba dviejų lakštų linges, papildomas linges, atliekančias ir stabilizatoriaus funkcijas. Abu amortizuojantys elementai – lingės ir pneumobalionai – prie ašies tvirtinami atskirai, o amortizatoriai montuojami tik vertikaliai. Važiuoklė sukonstruota taip, kad priklausomai nuo apkrovos ir jos pasiskirstymo galima optimizuoti kelio dangai tenkantį apkrovimą, keičiant atstumą tarp ašių bei pakeliant vieną arba dvi ašis ir taip neviršijant leistinos vienai ašiai 11,5 tonos apkrovos.
Statybininkams tenka vežti didelius ir mažus, ilgus ir plačius, lengvus ir itin sunkius, taip pat viršgabaritinius krovinius. Jie skiriasi tarpusavyje svorio pasiskirstymu, tvirtinimo būdu ir dar kitais parametrais. Jei kiekvienam krovinio tipui naudoti specialiai jam skirtas transporto priemones, statybinių firmų transporto parkas išaugtų iki sunkiai įsivaizduojamo dydžio, tad stengiamasi turėti universaliai panaudojamas transporto priemones. „Floor” kaip tik ir specializuojasi statyboms aptarnauti puspriekabių gamyboje. Be abejo, išeities duomenimis projektavimui yra sunkiausieji iš galimų krovinių. Todėl „Floor” rėmai pasižymi solidžiais matmenimis – lonžeronų aukštis – 400 mm, jis tik priekyje, ten, kur balnas, sumažėja iki 200 mm. Kadangi neretai puspriekabės pakraunamos tiesiog į ją įvažiuojančiais elektriniais arba autokrautuvais, skersinės jungtys išdėstytos itin tankiai, o medinės grindys pakankamai storos. Ašių pakabos kronšteinai papildomai „paremti” įstrižomis į lonžeronų apačią įremtomis skersėmis. Ašių bazė – 1370 +1410 mm, be to, trečia ašis vairuojama. Puspriekabės rėmo galinė dalis turi ypatingą konstrukciją – į rėmą sukišti penki ištraukiami stačiakampiai vamzdžiai, ant kurių galima paguldyti galinį puspriekabės bortą, taip arba prailginant kroviniui skirtą plokštumą arba suformuojant tiltelį krautuvui į kėbulą įvažiuoti. Kėbulo apačią su galiniu apsauginiu buferiu jungia platūs metaliniai kronšteinai, kuriuose išpjautos trys angos kojoms pastatyti – taip palengvinamas įlipimas į gana aukštai nuo kelio dangos pakeltą platformą.
Pats kėbulas – platforma su iš penkių atskirai atverčiamų aliuminių elementų sudarytais bortais dar komplektuojamas dideliu kiekiu į lizdus platformos grindyse sukišamų stačiakampio skerspjūvio rungų (po 10 kiekviename šone). Kad būtų galima jais fiksuoti siaurus ilgus krovinius, skersai platformos sumontuotos keturios metalinės juostos su giliais lizdais rungams. Lizdai išdėstyti kas 10 centimetrų, tad visada galima rasti tokią rungų padėtį, kad krovinys bus pakankamai patikimai užfiksuotas ir nepasislinks šonan transportavimo metu. O jei rungai nereikalingi, juos greitai galima paslėpti po platforma esančiuose ištraukiamuose stalčiuose. Gi smulkiai įrangai sudėti kiekvienoje pusėje po rėmu pritvirtintos užrakinamos dėžės. Priekinis šios statybininkams skirtos puspriekabės bortas yra iš plieno ir papildomai sujungtas su kėbulo rėmu privirintais elementais, kad stabdant ar avarijos atveju iš inercijos pirmyn pajudėjęs krovinys nesirėžtų į vilkiko kabiną.. Ir tai dar ne viskas – tais atvejais, kai tenka vežti atmosferos poveikio bijantį krovinį, platformą galima uždengti tentu, kurio tvirtinimui pagal visą platformos perimetrą privirinti kabliukai trosui prakišti.
Olandų firmos puspriekabė yra sunkesnė, nei kitų gerai žinomų gamintojų produktai, bet ji ir ilgaamžiškesnė – tvirtas solidus gaminys nusimanantiems.
Nuotraukos – KFZ-Anzeiger