“GINKLŲ NEŠĖJAS” IŠ ITALIJOS
Liucijus Suslavičius
Antrasis pasaulinis karas tapo tuo persilaužimo tašku, nuo kurio dabar skaičiuojame moderniosios karybos, pagristos jau ne pėstijos ir kavalerijos, o aviacijos ir mechanizuotų dalinių panaudojimu karo veiksmuose, atsiradimą. Būtent tada buvo suformuoti pagrindiniai karinės technikos panaudojimo mūšio lauke principai ir jos taktiniai-techniniai reikalavimai. Amerikiečiai bene labiausiai pasireiškė ten, kur jie buvo stiprūs ir civilinėje sferoje – karinių automobilių kūrime ir panaudojime. Tarp jų įvestų karinių transport priemonių tipų ypatingą vietą užima taip vadinami automobiliai – ginklų nešėjai (“Weapon carrier”). Tai lyg ir pereinamasis tipas tarp lengvojo automobilio ir sunkvežimio, tarp neginkluotos transporto priemonės ir šarvuotos kovos mašinos. Tipišku ir klasikiniu štai tokio pusiau keleivinio, pusiau krovininio ginkluoto kokiu nors automatiniu stambaus kalibro ginklu kėbule automobilio pavyzdžiu tapo dabar jau legendinis “Dodge WC 51”. Šimtus tūkstančių tokių atvirų žemų su plačiomis “visureiginėmis” padangomis “dodžų” koncerno “Chrysler” gamyklos JAV ir Kanadoje pateikė sąjungininkų armijoms karo metais. Per tris metus jų prigamino tiek daug, kad po karo šių pirmosios kartos “ginklų nešėjų” pakako apginkluoti keliasdešimties valstybių armijoms, jie buvo naudojami karo veiksmuose dar septintojo dešimtmečio pradžioje. Ir, aišku, jie pasitarnavo pavyzdžiu naujiems tokios pat klasės ir paskirties automobiliams.
Italija buvo viena iš šalių, pirmaisiais šeštojo dešimtmečio metais priėmusi į apginklavimą savąjį “ginklų nešėjo” modelį – OM Leoncino CL52, labai panašų į “dodžą”, bet su dvigubai silpnesniu varikliu, todėl ne itin mėgiamą armijoje. Po jo sekė dar keli į vokiškus “unimogus” panašūs kiek didesni “Lancia” ir OM firmų lengvi 4×4 tipo sunkvežimiai. Tačiau tik po 1974 metų, kai susiformavo koncernas IVECO, italų konstruktoriai komercinio sunkvežimio “Daily” konstrukcijos ir serijinių agregatų pagrindu sukūrė labai vykusį taktinės paskirties armijos automobilį M 40.10WM – klasikinio tipo “ginklų nešėją”, galintį atlikti daugybę funkcijų. Jis ir lengvų pabūklų bei minosvaidžių vilkikas, ir automobilis šaulių skyriui pervežti, ir sanitarinis, ir štabo automobilis. Gi svarbiausia rolė, kuriai šis nedidelis ir labai universalus visureigis dažniausiai naudojamas – tai tarnauti judančia platform šiuolaikiniams lengviesiems ginklams. IVECO M40.10WM kėbulas pritaikytas montuoti ant lafeto sunkiajam kulkosvaidžiui, greitašaudžiam nedidelio kalibro automatiniam pabūklui, prieštankinių valdomų raketų paleidimo įtaisui, analogiškam zenitinių raketų kompleksui, daugiavamzdei reaktyvinės artilerijos sistemai, minosvaidžiui, didelio kalibro beatatrankiam pabūklui – žodžiu, visokiems ginklams ir ginklų sistemoms, kurių svoris neviršija 1,5 tonos. Automobilis gaminamas buvusioje firmos “Lancia” komercinių automobilių gamykloje Bolzano mieste, kuris dabar perduotas IVECO padaliniui Defence Vehicles Division ir gamina beveik visus – lengvus, vidutinius bei sunkius – kariuomenei skirtų IVECO automobilių modelius, tame skaičiuje ir kai kuriuos šarvuotus variantus.
Konstrukcija – nesudėtinga, kaip ir dera kariniam automobiliui – “kopėčių” stiliaus lonžeroninis rėmas iš padidinto stiprumo plieno su privirintais arba prisuktais vamzdiniais skersiniais. Jo galuose papildomai pritvirtintos kilpos buksyrui pririšti bei užkabinti lynams, kai automobilis transportuojamas oru pakabintas po sraigtasparniu. Galinis tiltas – nedalomu karteriu, su rėmu jungiasi pusiauelipsinėmis lingėmis. Priekinė pakaba – tai jau duoklė naujiems laikams – nepriklausoma, su skersinėmis svirtimis bei išilginiais torsionais ir skersiniu stabilizatoriumi. Abu tiltai su efektyviais teleskopiniais amortizatoriais. Variklis – 4 cilindrų turbodyzelis IVECO 8142.23, kurio darbo tūris – 2,8 litro, galia-103 AG/3600 aps/min, didžiausias sukimo momentas – 240 Nm/1900 aps /min. Kam reikia didesnės galios, renkasi variklį IVECO 8142.43 su tarpiniu oro aušinimu, kuris išvysto 122 AG/3600 aps/min. Tai šimtatūkstantinėmis serijomis išleisti motorai, patikimi, ilgaamžiai, paprasti aptarnauti ir gerai žinomi daugelyje pasaulio šalių. Atsižvelgdami į tikimai ekstremalias darbo sąlygas, konstruktoriai parinko paskirstymo velenėlio pavarą grandine. Ta pati grandinė suka maitinimo sistemos aukšto slėgio siurblį, tepalo siurblį, vairo stiprintuvo siurblį. Tai išvengiama paskirstymo fazių persislinkimo maksimalaus variklio apkrovimo metu. Transmisijoje – viendiskė sankaba su mechaniniu valdymu, penkialaipsnė pavarų dėžė ir dvilaipsnė paskirstymo dėžė. Priekinio tilto pavara – atjungiama. Variklio gaubtas kaip didžiuosiuose amerikietiškuose “trakuose”,pagamintas išvien su variklio skyriaus šonais, atverčiamas aukštyn ir atidengia puikų priėjimą prie variklio ir kitų priekyje sumontuotų agregatų. Na, tenka pripažinti, kad dizaineriai nepersistengė, “lipdydami” automobilio išvaizdą – nuožulnus briaunotas variklio gaubtas, trijų vietų kabina sudėti iš didelių plokščių panelių. Ji iš dalies “užstumta” ant variklio, kas nežymiai apriboja erdvę viduriniam keleiviui, tačiau leidžia gerais 20 centimetrų sutrumpinti automobilį. Beje, keturiais varžtais prie rėmo pritvirtinta kabina gali būti su tentu, nulenkiamu ant variklio gaubto priekiniu stiklų bei nuimamais durelių stiklais arba kietu plastmasės stogu. Ji ne suvirinta iš štampuotų plieninių elementų, o turi metalinį skeletą ir prie jo tvirtinamus stiklaplasčio elementus. Kėbulas prie rėmo tvirtinamas 6 vietose, taip kad remonto atveju “nurengti” IVECO M 40.10WM nesunku – iš viso reikia atsukti 10 didelių veržlių…Tačiau italai lieka italais – kad ir koks utilitarinis būtų automobilis, jie vis tik sugeba rasti jo išvaizdą pagražinančių sprendimų. Tik pažvelkite į iš vamzdžių išlenktą „dviejų aukštų“ buferį arba priekinius žibintus nuo sugadinimo saugančias groteles. Kaip sumaniai parinkta jų forma, kaip vykusiai šie apsauginiai elementai įkomponuoti į automobilio priekį! Ne kiekviename prestižiniame džipe viskas taip gerai padaryta.
IVECO M 40.10WM gaminamas su 2800 mm arba 3200 mm ilgio baze, atitinkamai automobilio ilgis būna 5190 arba 5460 mm, plotis – 2100 mm, aukštis (kabinos stogas) – 2247 mm, provėža – 1670 mm, vienoda abiems tiltams. Priklausomai nuo modifikacijos, automobilio nuosavas svoris 2000-2150 kg, didžiausia leistina masė – 4450 – 5000 kg, o naudingo krovinio svoris atitinkamai 2900 – 3200 kg. Maksimalus visureigio greitis – 105 km/h, degalų sąnaudos važiuojant apie 70 km/h siekia 11- 13 litrų 100 kilometrų, tad 70 litrų talpos bako pakanka maždaug 550 kilometrų. Pravažumo parametrai – ganėtinai įspūdingi tokios klasės automobiliui. Na, jis gal ir ne “hameris”, bet 0,7 metro gylio brastą įveikia nesustojęs, įvažiuoja į 60 procentų įkalnę, priekinis įvažos kampas – 40 laipsnių, galinis – 36 laipsniai. Be to, sunkvežimiukas gali buksyruoti 1,5 tonos svorio priekabą. Vairuoti jį ganėtinai smagu – valdymas kaip didelio džipo, variklio galios, ypač kai įjungta žemesnė pavara – į valias, nepriklausoma priekinių ratų pakaba neblogai amortizuoja kelio ar bekelės nelygumus. Gal kiek per garsiai ūžia dyzelis – kariniame automobilyje nenaudojama triukšmą izoliuojanti medžiaga – bet su tuo nori nenori tenka susitaikyti. Plačios ratų provėžos ir palyginti žemo svorio centro dėka automobilis stabilus kelyje, gali važiuoti skersai 30 laipsnių šlaito nevirsdamas. Šiuo požiūriu IVECO M40.10WM praktiškai prilygsta jau minėtam WC serijos „dodžui“.
Bet ar pateisinamas štai tokių atvirų, neturinčių šarvų automobilių panaudojimas kovos veiksmuose? Aišku, lyg ir galima tuo suabejoti, tačiau daugybės įvairių karinių konfliktų patirtis rodo, kad ne visada sėkmę lemia stori šarvai ir stambaus kalibro pabūklas. Negalima neįvertinti mobilumo ir netikėtumo faktoriaus, kurią įvairiems ginklams suteikia visureigio važiuoklė. „Ginklų nešėjas“ gali lydėti karius ir krovinius vežančias automobilių kolonas ir efektyviai pridengti jas nuo atakų iš oro ar diversinių grupių puolimo, tam tikrose situacijose sustabdyti atakuojančią šarvuotąją techniką tiksliais prieštankinių raketų smūgiais iš pasalos. Netgi apsaugos, kokią suteikia šarvuotas automobilis, stoka gali tapti privalumu – atviroje platformoje esantis karys greičiau pamato priešininką ir gali pirmas žaibiškai atidengti ugnį iš stambaus kalibro kulkosvaidžio ar greitašaudžio pabūklo, paleisti raketą į pažeme skrendantį sraigtasparnį. Sunkiuoju kulkosvaidžiu ginkluotas automobilis nepamainomas gatvių kautynėse ir diversiniuose reiduose priešininko užnugaryje. O jei jėgos nelygios, „ginklų nešėjas“, manevruodamas dideliu greičiu, pasitrauks į priedangą.
Karinė IVECO “Daily” modifikacija per savo gamybos metus surado daug pirkėjų. Savaime suprantama, pagrindinių jų užsakovu yra Italijos ginkluotosios pajėgos, tačiau šiuos automobilius naudoja taip pat tokių NATO priklausančių valstybių kaip Belgijos, Olandijos, Ispanijos, Portugalijos kariškiai, jais ginkluotos Pakistano, Ganos Venesuelos armijos. Didele IVECO sėkme laikytina tai, kad licenzijas M40.10WM gamybai įsigijo Kanada ir Kinijos Liaudies Respublika. Kiniečiai jau senokai gamina pirmosios kartos komercinį modelį “Daily”, tad jų noras įsisavinti ir tuos pačius agregatus naudojančią karinę modifikaciją visai logiškas ir techniškai pagrįstas. Pavadintas NJ 2046, automobilis gaminamas Nankine esančioje “Nanjin Yuelin Motor Co” gamykloje. Juo dabar apginkluota KLR oro desanto kariuomenė, taip pat
policija.
Tačiau tai, kad firmos “Western Star” Kanados filialas tos šalies kariškiams tiekia europietišką “ginklų nešėją”, nors Kanadoje veikia didžiųjų JAV automobilių koncernų padaliniai, nustebino daug ką. Bet, gal būt, amerikietiški analogai, kuriuos galėjo pasiūlyti “Ford”, GMC, “Dodge” ar “AM General”, nėra tokie geri, kaip IVECO? O iš viso dabar įvairiose šalyse eksploatuojama per 22 tūkstančius įvairių modifikacijų IVECO M40.10WM. Tiesa, Lietuvos kariuomenė šių automobilių nenaudoja – kaip „ginklų nešėjai“ įsigyti amerikietiški „hameriai“, tačiau IVECO atstovas Lietuvoje – firma “Transmitto” – jau pardavė keliolika civilinėje sferoje naudoti pritaikytų M40.10WM visureigių su 125 AG 2,8 litro darbo tūrio turbodyzeliais. Nuo armijai skirto varianto “civiliokai” tesiskiria kabina su kietu stogu bei nudažymu – jie dažyti baltai, o ne slepiamąja spalva.
Nuotraukos – iš autoriaus archyvo
1.Legendinis Dodge WC-51 fronto keliuose
2. IVECO M40.10WM krovininis variantas
3.Kareiviams vežti skirtas variantas Vilniuje NATO manevrų metu
4. NJ 2046 automobilių parodoje Šanchajuje 2005 metais
5.Mobilus prieštankinis įrenginys
6.Zenitinis raketinis kompleksas POPRAD