“Roudtreinai” prasidėjo taip… (LT)

“Roudtreinai” prasidėjo taip…

“Roudtreinai” (angliškai “Road trains” – “kelių traukiniai”) yra specifinė tik Australijoje naudojama kelių transporto priemonių rūšis. Tai galingas vilkikas su puspriekabe ir dar 2-3 (ar net daugiau) priekabų, kurių važiuoklės sukonstruotos taip kad ratai rieda vilkiko vėžėmis, kaip vagonai bėgiais paskui lokomotyvą. Šiandien šiame toli nuo Lietuvos esančiame žemyne kaip tik įvairių tipų “roudtreinai” sudaro transporto sistemos pagrindą. Jie gabena gyvulius ir rūdą, mechanizmus ir naftos produktus, maistą ir televizorius, rūbus ir medieną – žodžiu viską, ką importuoja ir eksportuoja šalis ir ką reikia paskirstyti šalies viduje.

Tačiau XX amžiaus pirmoje pusėje situacija buvo visai kitokia. Sekant metropolijos (Australija buvo Britanijos imperijos dalimi) pavyzdžiu, buvo tiesiami geležinkeliai, o į šalies gilumoje įsikūrusias gyvenvietes prekes gabeno nešulinių gyvulių vilkstinės ir arklių traukiami furgonai. Iš kitų imperijos regionų buvo atvežti net kupranugariai – tikėtasi, kad jie sugebės prisitaikyti prie sauso karšto Australijos klimato. Mėginimai panaudoti automobilius buvo dar atsitiktiniai ir neryžtingi.

Situacija, gal būt, tenkino neskaitlingus Australijos bušo gyventojus, bet kėlė nerimą kariškiams. Tuo metu iškilo naujas kandidatas į Ramiojo vandenyno regiono lyderius – Japonija, pastačiusi galingą ir modernų karo laivyną ir atvirai demonstravusi norą dominuoti. Australijai reikėjo stiprinti savo gynybinę galią, kurti karinius postus ir bazes šalies gilumoje, nužymėti galimas automobilių trasas per bušą. Su arkliais ir kupranugariais tai padaryti nebuvo galima.

Problemą ėmė spręsti Britanijos Užjūrio mechaninio transporto vadovaujantis komitetas – institucija, kuri rūpinosi kolonijų aprūpinimu sunkiuoju transportu. Komitetas kreipėsi į tuo metu šalyje susiformavusį sunkvežimių gamybos konglomeratą AEC (Associated Eguipment Company), kurio sudėtyje buvusi dukterinė firma “Hardy Motors” ėmėsi nestandartinės užduoties – sukurti bekelei skirtą didelio tonažo transporto priemonę, sugebančią buksyruoti kelias priekabas, dar vadinamą ,,Government roadtrain”(,,vyriausybės kelių traukinį”). Konstruktoriai sukūrė tuo metu tikrai unikalią 8×8 tipo važiuoklę su vairuojamais pirmojo ir ketvirtojo tiltų ratais. Faktiškai automobilio važiuoklė susidėjo iš dviejų analogiškų vežimėlių (du tiltai, sujungti apatinėmis apverstomis pusiauelipsinėmis lingėmis ir sujungti su rėmu balansyrais), tik apsuktų priešingomis kryptimis. Atstumas tarp vežimėlių centrų – 4270 mm. Ratai – su 10.50×20 dydžio padangomis. Pasukus vairą kurion nors pusėn iki galo, posūkio spindulys tesudarė 9 metrus.

Virš priekinių tiltų vežimėlio buvo sumontuotas skysčiu aušinamas 8850 cm³ darbo tūrio 6 cilindrų dyzelis AEC, išvystęs gana didelį tiems metams galingumą – 130 AG. Už jo – keturlaipsnė pavarų dėžė, trumpu kardano velenu sujungta su ties važiuoklės viduriu pritvirtintu 3 laipsnių demultiplikatoriumi. Iš demultiplikatoriaus sukimo momentas ilgu kardano velenu perduodamas virš ketvirtojo tilto karterio esančiam vertikaliam krumpliaratiniam reduktoriui. Jis, savo ruožtu, suka sliekinę pagrindinę šio tilto pavarą. Nuo šios sukimo momentas kardano velenais nuosekliai perduodamas trečiajam, antrajam ir pirmajam tiltams! Labai įdomiai konstruktoriai išsprendė variklio aušinimo problemą. Už atviros be durelių,stogo ir priekinio stiklo dvivietės vairuotojo kabinos aukštai pakeltas stovi galingas platus variklio aušinimo sistemos ventiliatorius. Bet dykumoje jo galėjo nepakakti, tad pačiame automobilio priekyje įrengtas dar vienas ventiliatorius, pūtęs orą per variklio skyrių ir taip oro sriautu papildomai aušinęs patį variklio bloką ir galvutę. Beje, tai padėjo vairuotojui ir keleiviui išvengti nudegimų, nes priešingu atveju tarp sėdynių esantis metalinis variklio gaubtas įkaisdavo iki 90-100º C !

Prie vilkiko kabindavo dvi keturašes “Dyson” markės priekabas, kurių priekinis ir galinis vežimėliai pasisukdavo rėme, tiksliai sekdami vilkiko vėžėmis. Beje buvo dar du įdomūs sprendimai – stabdant pirmiausia suveikdavo galinės priekabos stabdžiai, po to pirmosios ir tik tada – vilkiko. Tai buvo specialiai padaryta tam, kad sunkiai krautos priekabos staigiai stabdant “neužliptų” viena ant kitos ir ant vilkiko. Pirmos priekabos galinis vežimėlis standžia jungtimi buvo sukabintas su antros priekabos priekiniu vežimėliu, kad pastarasis sektų pirmojo vėžėmis, gi visas išilgines apkrovas priimdavo antra jungtis, sujungusi priekabų rėmus. Tai buvo itin svarbu, manevruojant bekelėje, kai tekdavo apvažiuoti įvairias kliūtis arba prasisprausti pro tarpą tarp didžiulių akmenų.

Gamykla 1933 metais pagamino tris keturašius vilkikus, gavusius indeksą “AEC Model T”. Vieną iš jų kariškiai išgabeno bandymams į Afriką, antrąjį nusipirko… TSRS, ir tik trečiasis pateko ten, kur ir planuota – į Australiją. Išbandymams, prasidėjusiems 1934 metų balandyje, vadovavo armijos kapitonas E.M.Dollery. Pirmasis “roudtreino” žygis – 1100 mylių kelionė iš Adelaidės į Alice Springs truko tris savaites, nors autotraukinys lygiuose dykumos ruožuose išvystydavo iki 30 mylių per valandą greitį. Bet jo nesustabdė nei lakus smėlis, nei kopos, nei upelių vagos. Tiesa, buvo viena bėda – platesnė nei to meto sunkvežimių autotraukinio provėža (1800 mm) neleido jam naudotis dauguma buše išvažinėtų kelių. Bet gal tai ir buvo geriau – 30 tonų krovinio vežantis autotraukinys “pramušė” naujus, tiesesnius kelius visoje šalies Šiaurinėje teritorijoje. Nė karto rimčiau nesugedęs, “roudtreinas” per 12 eksploatacijos metų nuvažiavo milijoną mylių Australijos dykynėmis, jo paliktomis vėžėmis 1940-1945 metais sekė armijos sunkvežimių kolonos, tuo metu tiekusios karinius krovinius arčiausiai karo veiksmų su Japonija zonos atsidūrusiai Australijos šiaurinei pakrantei ir čia įsteigtoms karinėms bazėms.

Po karo “AEC Modell T” buvo naudojamas vis rečiau, nes atsirado daug naujesnių, o svarbiausia – galingesnių automobilių, visų pirma, kariniai vilkikai ,,Diamond T”, naudoti tankams vežioti. Tačiau dauguma šių naujų Australijos dykynėmis važinėjusių autotraukinių pakartojo pirmojo ,,roudtreino” koncepciją – sunkvežimis – vilkikas ir jo vėžėmis tiksliai sekančios daugiaašės priekabos. 1973 metais senosios technikos mėgėjas Patsy A.Smithas atsitiktinai pastebėjo Darvino miesto sąvartyne rudijantį unikalų automobilį su viena iš priekabų ir išgelbėjo jį nuo supjaustymo. Vėliau pirmasis Australijos “roudtreinas” pateko į Alice Springs mieste esantį Australijos transporto muziejų “Road Transport Hall of Fame”(Kelių transporto šlovės salė), kur buvo restauruotas ir dabar retkarčiais savo eiga išvažiuoja į Australijoje rengiamus autoveteranų sąskrydžius. 

Nuotraukos:Herby Voigt

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *