“RENAULT RADIANCE” – PRANCŪZIŠKAS PRAŠMATNUMAS
Liucijus Suslavičius
Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai Vakarų Europoje geriausiais magistraliniais vilkikais buvo laikomi “Volvo F16” su kubo formos kabinomis, o tarybinių autotransporto įmonių vairuotojai, važinėję Minske pagamintais MAZ-504V ir čekoslovakiškais “Škoda-LIAZ” vilkikais su pavydu žvelgė į 1973 metų modelio triašius “Mercedes Benz 2232S”, kuriais į užsienį važinėjo “Sovtransavto” vairuotojai, automobilininkams skirtų žurnalų puslapiuose išvydome koncepcinio “Renault Virages” nuotraukas. Tai buvo kažkas netikėto, gal fantastiško – visiškai nepanašus nei į vieną tuo metu gaminamą Europoje ar Amerikoje magistralinį vilkiką didžiulis automobilis aukšta kabina, kurioje galima stovėti nesusilenkus, milžinišku panoraminiu priekiniu stiklu, važiuoklės kampuose esančiais ratais, aptakus, nepaisant visiškai vertikalios jo kabinos priekinės dalies. Praėjo pora metų, ir futuristinis “konceptas” virto serijiniu “Renault Magnum”, kuris dar ir šiandien, po 15 metų, tebėra toks pat originalus, kaip ir savo debiuto metu (nors ir nesusilaukė pasekėjų).
Bet atsiminimai apie “Virages”, virtusį “Magnum” – tik įžanga į visai naują istoriją. Ji prasidėjo pernykštėje parodoje IAA, kai visi praktiškai vienbalsiai pačiu netikėčiausiu ir “ryškiausiu” parodos eksponatu pripažino konceptualų magistralinį vilkiką “Renault Radiance”. Ir ne tik dėl originalaus šio skaisčiai geltona spalva nudažyto automobilio dizaino (ko vertas jau vien vykęs vairuotojo kabinos ir po ja esančio variklio skyriaus vizualus atskyrimas), bet ir todėl, kad būtent iš prancūzų niekas nesitikėjo tokio naujų idėjų protrūkio. Pristatydami “Radiance” (prancūzų kalboje šis žodis turi net keletą reikšmių – tai “švytėjimas”, ir “blizgesys”, ir “puikumas”), jo kūrėjai teigė, jog naujasis vilkikas pasižymi trimis ypatumais – jis valdomas taip pat lengvai, kaip koks nors kompaktiškas chečbekas, vairuotojas jame gali dirbti kaip ofise ir ilsėtis kaip savo namuose. “Kietas” ir įpareigojantis teiginys! Tad panagrinėkime “Radiance” iš arčiau. Štai aptakių formų gausiai įstiklinta vilkiko kabina, iš profilio kažkiek primenanti antikinį kario šalmą. Atidarius dureles, netikėtai iš šono išlenda palengvinanti įlipimą pamina. Statome koją ir žengiame kabinos vidun. Pirmiausia, į ką atkreipiame dėmesį – visur vien tik lenktos linijos: lenkta prietaisų konsolė, lentyna virš priekinio stiklo ir net už anatominių vairuotojo ir bendrakeleivio krėslų įrengta miegama vieta. Ryškus kontrastas su aštriomis išorinėmis kabinos linijomis ir briaunomis! Atsisėdus į vairuotojo vietą, nustembame – vairas nedidukas, kaip lengvojo automobilio, prietaisų skydelyje – vos vienas apskritas ciferblatas, o jokios pavarų perjungimo svirties iš viso nematyti. Kad “pažadinti” vilkiko mechanizmus, reikia į plyšį priekinėje panelėje įkišti asmeninę koduotą kortelę. Tada iš panelės tyliai išlenda konsolė su su atlenkiama svirtele- džoistiku bei apskritu rutuliuku. Kam jis? Ogi navigacijos sistemai valdyti. Bet ši aktyvuojama ne kokiu jungikliu, o dar viena elektronine kortele su USB prijungimu…Dabar jau galima apžvelgti du kairiau ir dešiniau virš priekinio stiklo pakabintus skystųjų kristalų monitorius ir pamatyti, ką rodo atbulinio ir šoninio vaizdo videokameros, trečiame monitoriuje virš priekinės panelės įsitikinti, kad priekyje, nematomoje zonoje ties buferiu nėra žmonių ar kitokių kliūčių, sureguliuoti kabinos apšvietimą, užtamsinant ar atvirkščiai, praskaidrinant stiklus priekyje, šonuose ir virš galvos. Belieka užsisegti saugos diržą ir paspausti variklio paleidimo mygtuką. Variklis suūžia, “atgyja” daugiafunkcinis apskritas prietaisas, rodantis viską – ir variklio sūkius, ir važiavimo greitį, ir degalų bakuose kiekį, ir slėgį tepimo sistemoje – reikia tik displėjuje pasirinkti ir pirštu paliesti norimo parametro simbolį. Tai leido atsisakyti įprastų jungiklių ir klavišų, kurių apstu bet kokio automobilio prietaisų skydelyje. Vairas sukasi lengvai – jis gi su vairo mechanizmu sujungtas ne velenu, o elektros laidais (taip vadinama “steer- by-wire” valdymo sistema), kuriais vaire esantys davikliai siunčia elektrinius signalus vykdomajam mechanizmui, pasukančiam ratus. Dvigubas tokios sistemos privalumas – kabinoje erdviau, o avarijos atveju vairo velenas nesukels pavojaus vairuotojui. Vairo padėtį vairuotojas reguliuoja kartu su visos prietaisų panelės padėtimi. Veltui ieškotume “Radiance” kabinoje stovėjimo stabdžio svirties – jis įsijungia, automatinės pavarų dėžės valdymo svirtelę pastačius į padėtį “Park”, ir išsijungia, perstūmus svirtelę į padėtį “Drive” ar “Rear”. Jei važiuojant pradeda temti, įjungiame “protingus” žibintus, kurių forma primena naujausių lengvųjų “Renault” šviesos prietaisų dizainą. “Protingus” todėl, kad jie prisitaiko prie važiavimo sąlygų – mieste šviečia vienaip, užmiesčio kelyje kitaip, o dar kitaip, jei daviklis žibintus valdančiai sistemai signalizuoja, jog kelyje rūkas. Be to, žibintus valdanti sistema koreguojančių elektros pavarų pagalba gali atskirai reguliuoti kiekvieno žibinto spindulio kryptį. O “stop”-signalai savo šviesos stiprumą keičia priklausomai nuo stabdymo intensyvumo – kuo stipriau stabdoma, tuo ryškiau šviečia lemputės!
“Radiance” nėra vien automobilių konstruktorių kūrinys. Pristatymo metu buvo minimas “Michelin” indėlis – naujos “Super single” plačios padangos ant galinių ratų, “sutaupančios” net 130 kilogramų svorio, ir vandens purslų bei rūko nesukeliančios “Michelin X One Energy” ant priekinių. Firma “Antolin” sukūrė unikalų kabinos apšvietimą su įvairiais šviesos efektais ir daugybės kabinos stiklų užtamsinimo sistema, o firma “Mekra Lang” – videoapžvalgos sistemą su dviem atbulinio vaizdo veidrodėlius atstojančiomis videokameromis ir dar trim, kurios stebi iš vairuotojo vietos nematomas zonas prieš pat vilkiką ir dešiniajame jo šone. Kameroms nebaisus net Rusijos klimatas – jų objektyvai turi elektrinį pašildymą, per keliasdešimt sekundžių nutirpdantį objektyvą dengiantį ledą.
Pabandykime apibendrinti visa tai, kuo įdomus “Radiance”. Pirmiausia, kas “krenta į akis” – jokių esminių naujų sprendimų variklyje, transmisijoje, važiuoklėje. Apie šiuos automobilio agregatus ir mazgus net nekalbame. Užtat kiek naujovių, užtikrinant automobilio saugumą ir valdymo patogumą (kuris vėlgi didina eismo saugumą)! Ir apie apsaugą nuo vagystės pagalvota (variklio paleidimas personifikuota kortele), ir apie tai, kad “Radiance” keltų kuo mažiau nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Žodžiu, panašu, kad prancūzai šį kartą specialiai nusprendė parodyti, ką jau šiandien galima padaryti magistralinio autotraukinio pasyviojo ir aktyviojo saugumo srityje, o kad atkreipti dėmesį, “apvilko” tai itin patraukliu “rūbu”.
Visgi prancūziškąjį “švytintį prašmatnumą” įdėmiau apžiūrėję specialistai suabejojo, ar “Radiance” iš tikrųjų gali skrieti automagistralėmis, kaip buvo rodoma pristatymo metu demonstruotame videofilme. Eilė patyrusių praktikų pastebėtų trūkumų vilkiko įrangoje ir konstrukcijoje sukėlė pagrįstų abejonių, jog prancūzai pristatė gamybai skirto automobilio prototipą. Tikriausiai “Radiance”, kai kažkada “Virages”, yra tik “idėjų demonstratorius”, idėjų, kurios palaipsniui bus įgyvendintos automobiliuose su dideliu rombu priekyje. Bet negalime atmesti ir spėjimo, jog “Radiance” vis tik yra realus magistralinio vilkiko, kuris už metų – kitų pakeis flagmano pozicijoje jau gerokai senstelėjusį “Renault Magnum”, prototipas. Pagyvensim – pamatysim…