LIETUVOS SENOVINIŲ AUTOMOBILIŲ IR MOTOCIKLŲ MĖGĖJŲ JUDĖJIMUI – TRISDEŠIMT METŲ
Buvo aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Lietuvoje prasidėjo masinė automobilizacija, gatvėse daugėjo naujų automobilių VAZ, GAZ, tuo metu simbolizavusių pakankamai aukštą technikos lygį .Vis daugiau žmonių ėmė domėtis automobiliais. Visuomenėje atsirado poreikis daugiau sužinoti apie automobilį, jo istoriją. Pradėta kreipti dėmesį į tada dar gana dažnai sutinkamus Lietuvos gatvėse prieškarinės laidos automobilius ir motociklus. Po Latvijos senovinių automobilių klubo pirmininko V. Kulbergs apsilankymo Lietuvoje, 1974 metų rugsėjo 13 dieną kaunietis inžinierius Kęstutis Indziulas, subūręs vienminčius, Kaune įkūrė senovinių automobilių klubą. Tuometinėje TSRS tai buvo antrasis oficialiai įkurtas senovinių automobilių klubas. Klubo steigiamajame susirinkime dalyvavo vienuolika senovinės automototechnikos mėgėjų, iš kurių tuo metu tik 4 turėjo senovinius automobilius. Pagrindinis klubo veiklos tikslas buvo išsaugoti dar išlikusius šalyje senovinius automobilius ir motociklus, su automobilizacija susijusias relikvijas, remontuoti, restauruoti senovinius automobilius bei motociklus, nekeičiant jų agregatų bei neperdirbant jų mazgų.
Prasidėjus realiai veiklai, klubo narių gretos sparčiai augo. Kluban ėmė burtis ne tik Kauno mieste gyvenantys automobilininkai ir motociklininkai. Greitai buvo įkurtos klubo sekcijos Vilniuje, Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Telšiuose. Pradžioje jis buvo pavadintas „Senovinių automobilių ir motociklų klubas “Lituanica”. Tačiau šį vardą teko keisti, nes tuometinės Lietuvos valdžios jis nebuvo pripažintas. Jis buvo pakeistas į „Lietuvos senovinių automobilių klubą “Rieduva”. Per pirmąjį savo veiklos dešimtmetį šis klubas organizavo aštuonis senovinių automobilių sąskrydžius, aktyviai dalyvavo renginiuose Latvijoje, Estijoje, Maskvoje, Leningrade, Minske. 1979 metais Rieduvos klubo nariai pirmieji iš tuometines TSRS su savo senoviniais automobiliais išvažiavo į užsienį, į Lenkijoje. Poznanės mieste organizuotą tarptautinį automobilių veteranų sąskrydį. 1989 m. klubo nariai su savo automobiliais ir motociklais sėkmingai dalyvavo ir Čekoslovakijoje Male Mesto nad Metuji vykusiame tarptautiniame istorinių automobilių sąskrydyje.
„Riedavos” klubas kartu su Latvijos ir Estijos senovinių automobilių klubais kūrė vieningą senovinių automobilių ir motociklų klasifikacijos bei vertinimo sistemą, ruošė reikiamus dokumentus šios veiklos plėtojimui savo valstybėse. Kaip ir Latvijos klubas AAK, „Rieduva” dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje būtų įkurtas senovinės automototechnikos muziejus. Tačiau, šie siekiai nesulaukė reikiamos tuometinės vyriausybės paramos. Nežiūrint į tai, buvo surinkta vertingų automobilių kolekcija, išsaugota vieta, kur nepriklausomoje Lietuvoje trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje buvo dedami pagrindai šalies automobilizacijai.
Klubo nariai ne tik saugojo turimas istorines transporto priemones, restauravo jas, aktyviai dalyvavo renginiuose, bet ir organizavo ekspedicijas, kurių metu surado ne vieną Lietuvoje dar išlikusį senovinį automobilį bei motociklą. “Rieduvos” klubo nariai “ištraukė iš nebūties” seniausią iki šiol išsaugotą Lietuvoje 1918 metų laidos automobilį “Dodge Four”. Klubo veikla paskatino domėjimąsi Lietuvos automobilizacijos istorija. „Rieduvos” Vilniaus sekcijos narys R.Žičkus archyvuose atrado dokumentus apie pirmąjį 1896 metais į Lietuvą atgabentą automobilį. Daug nuveikė klubo narys vilnietis Liucijus Suslavičius, kurio paruošti straipsniai buvo spausdinami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spaudoje.
Klubo veikloje aktyviai dalyvavo: R. Pauras, J. Bartkevičius, B. Jackys, A. Ilgauskas, R. Jauniškis, A. Urvelis, R. Ruplėnas, P. Ziutelis, ? Sasnauskas, Jakučionis, Buzganas, Domarkas, Gricius, Šalavėjus, Liaudanskas, Simaitis ir kiti. 1984 m. klube buvo net 110 narių.
Praeito šimtmečio devintajame dešimtmetyje, papūtus pertvarkos vėjams, klubas bandė kovoti dėl Lietuvoje esančių istorinių automobilių bei motociklų išsaugojimo, jų išgabenimo į užsienį apribojimo. Tačiau, tuometiniai įstatymai nebuvo palankūs istorinės technikos išsaugojimui. Buvo būtina iš pagrindų keisti ir klubo veiklos principus, todėl devintojo dešimtmečio pabaigoje klubo nariai sustabdė klubo veiklą.
Įžengus į dvidešimt pirmąjį amžių, Lietuvos automobilistai ėmė burtis naujai susikūrusiuose klubuose Kaune, Klaipėdoje, Alytuje. Atėjo nauja automobilių technikos mėgėjų karta su savo idėjomis ir naujomis galimybėmis.
2001 m. rudenį įsikūrė ir Lietuvos senovinės automototechnikos mėgėjų klubas vienijantis apie
50 senovinės automototechnikos mėgėjų. Jo pirmuoju prezidentu buvo išrinktas S. Bartkevičius. Šis klubas vienija žmones, kurie savo jėgomis restauruoja ir visuomenei pristato išsaugotus technikos istorijos paminklus – senovinius automobilius ir motociklus. Daugiau nei po dešimties metų trukusio sąstingio vėl auga senovinių automobilių ir motociklų mėgėjų gretas. Vis aktyviau jie dalyvauja sąskrydžiuose, šventėse, parodose, gerėja restauruotos technikos kokybė. 2002 m. buvo surengta šventė Radviliškio raj. Burbiškio dvare, kur dalyvavo 42 senoviniai automobiliai ir motociklai. 2003 m. liepos mėn. buvo surengtas 2-asis senovinių automobilių ir motociklų paradas „Vilnius – Trakai”, skirtas LDK karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms. Šventės pritraukė tūkstančius žiūrovų.
Tęsdamas savo veiklą klubas 2004 m. rugpjūčio 7-8 dienomis organizuoja trečiąjį senovinių automobilių ir motociklų parodą – šventę „Kaunas – Rumšiškės, skirtą Lietuvos senovinių automobilių ir motociklų veteranų judėjimo 30-mečiui ir tarptautinių Monte Carlo automobilių lenktynėms per Lietuvą 70-mečiui. Klubo veiklą koordinuoja išrinkta penkių klubo narių valdyba. Dabartinis klubo prezidentas G. Stimburys.
Aktyviausi klubo nariai: S. Bartkevičius, A. Bosas, A. Eitutis, G. Žičkus, R. Kalendra, J. Raščius, R. Senapėdis, G. Stimburys, R. Šalvėjus, D. Petrauskas, A. Veresčiaginas, K. Pletkus ir kiti. Klubas palaiko glaudžius ryšius su kitų Europos šalių klubais, jo nariai dalyvauja tarptautinėse senovinės automototechnikos parodose, pasitinka per Lietuvą ralį važiuojančius kitų šalių senovinės technikos mėgėjus. Klubas aktyviai bendradarbiauja ir šventėse kartu dalyvauja su Lietuvos netradicinių automobilių klubu „Auto era”, GAZ automobilių klubu „Gazonas”, Klaipėdos klubu „Diližanas”, Dzūkijos klubu veikiančiu Alytuje.
2003 m. Kaune buvo įregistruota Lietuvos istorinių automobilių ir motociklų mėgėjų asociacija, kurios steigėjai „Alfa Romeo”, „Auto Era” klubai ir viešoji įstaiga „Transporto muziejus”. Asociacija ruošia reikiamus dokumentus istorinių automobilių ir motociklų mėgėjų veiklos plėtojimui Lietuvoje, jos nariai dalyvauja automobilių parodose ir šventėse.
Medžiagą parengė A. Bosas ir L. Suslavičius