Pirmieji greičio rekordai
Liucijus Suslavičius
Prancūzijoje, kuri gali didžiuotis esanti bene daugiausia nuveikusi populiarinant automobilį šalis, veikia daug automobilių muziejų. Aplankyti juos visus, ko gero, reiktų gerų metų. Ir kiekvienas jų vis kitoks, kiekviename galime rasti ne vieną kitur neeksponuojamą autoveteraną. Štai Kompjeno miesto automobilių muziejuje lankytojams greta kitų pristatomas labai keistos formos, gigantišką senovinės patrankos sviedinį primenantis ekipažas cilindrinės formos kėbulu. Lentelė šalia teigia, jog tai pirmasis istorijoje savaeigis ekipažas, važiavęs didesniu nei 100 km/h greičiu…
Devynioliktojo amžiaus pradžioje dar nebuvo aišku, koks variklis geriausiai tinka savaeigiam ekipažui – garo, elektros ar vidaus degimo. Techniniai skirtingų rūšių varikliais varomų ekipažų parametrai tuo metu buvo gana panašūs, kiekvienas modelis turėjo savų pranašumų ir trūkumų. Tik tiesioginis palyginimas, pavyzdžiui, varžybose, galėjo išaiškinti, kas geriausias ir, aišku, greičiausias.
1898 metų gruodžio 18 dieną netoli Paryžiaus vienoje iš tuščių Acheres miestelio parko alėjų ėmė rinktis garbingi ponai iš ką tik susikūrusio Prancūzijos automobilių klubo. Tą dieną čia turėjo įvykti pirmasis bandymas pasiekti pasaulio greičio rekordą. Į startą stojo 3 gariniai ekipažai – du sukonstruoti Amadėjaus Bolee ir vienas – iš „De Dion, Bouton et Trepardoux“ firmos – bei Šarlio Žanto (Charles Jeantaud) konstrukcijos elektromobilis.
Pirmieji startavo garomobiliai, ir štai teisėjai apžiūri ketvirtąjį – pusantros tonos sveriantį elektromobilį ant didelių ratų. Prie jo vairo – grafas Gastonas Šaslu-Loba (Gaston Chasselup-Loubat). Teisėjo rankos mostas, ir užgulęs krūtine vairą, grafas nuskrieja alėja. Po kelių minučių jau žinomas rezultatas – elektromobilis išvystė 63.149 km/val ir aplenkė garomobilius ! Pirmasis oficialus greičio rekordas pasiektas!
Naujuosius 1899-sius metus Šarlis Žanto šventė laimingas. Bet žinia apie pasaulio greičio rekordą sugadino nuotaiką kitam inžinieriui-elektrikui belgui Kamiliui Jenatzy (Camille Jenatzy) iš Briuselio. Jis irgi projektavo bei gamino elektromobilius, bet ypatinga sėkmė jo nelydėjo. Ir štai tokia proga išgarsėti Kamilis Jenatzy skubiai parengia vieną iš savo elektromobilių ir 1899 metų sausio 17 dieną startuoja toje pačioje alėjoje, kur važiavo ir grafas Šaslu-Loba. Pirmas startas ir naujas rekordas – 66.657 km/val. „Rudasis velnias“ – taip draugai vadina Kamilį dėl jo ryškiai raudonų plaukų ir smailios mefistofeliškos barzdos – triumfuoja.
Po penkių dienų startuoja konkurentas. Šį kartą Šarlio Žanto elektromobilis pasiekia 70.310 km/val. Kamilis Jenatzy taip pat po 5 dienų atvyksta į Acheres. Jo elektromobilis išvysto 80.336 km/val. Po to Š Žanto ir jo vairuotojas – grafas nesirodo daugiau nei mėnesį. Tik kovo 4 dieną G. Šaslu-Loua atvyksta su nauju, valtį primenančiu elektromobiliu. Jo greitis trasoje – 92.696 km/val.! Kamilis Jenatzy nesugebėjo pasiekti šios ribos…
Bet „rudasis velnias“ nė nemano pasiduoti. Jis svajoja apie 100 km/val. ir atkakliai dirba. 1899 metų balandžio 1 dieną Acheres parke jis pasirodo su neįprastu sidabro spalvos ekipažu. Ant važiuoklės su nedideliais raudonais ratais – kulkos formos smailianosis kėbulas iš aliuminio lydinio. Rekordinis automobilis sveria lygiai 1000 kilogramų ir turi 29.4 kW (40 AG) galingumo galinius ratus sukantį elektros variklį. K.Jenatzy pavadino jį „Jamais contente“„(Amžinai nepatenkintu“). Belgas tiki, kad su nauju aerodinamišku elektromobiliu jis pasieks rekordą, tačiau taip jaudinasi, kad… startuoja anksčiau, nei teisėjai įjungia sekundometrus. Rezultatas neužskaitomas, o važiuoti dar kartą nėra energijos – akumuliatoriai, sumontuoti kėbulo viduje ir virš užpakalinio tilto, išsikrovę.
Bet štai ateina 1899 metų balandžio 29-oji. Šį kartą viskas vyksta kaip reikia. „Rudasis velnias“, pasilenkęs ant vairo, praskrieja alėja 105.876 km/val. greičiu. Pagaliau įveikta pirmoji „apskrita“ riba! Pirmasis belgą pasveikina jo varžovas grafas Šaslu-Loba, šį kartą buvęs tik žiūrovu.
Greičio aistra užvaldė naują pasaulio rekordininką. Jis pradėjo startuoti sportinėse varžybose ir, metęs biznį, nuo 1903 metų tapo profesionaliu Vokietijos firmos „Daimler“ lenktynininku. Savo kaip rekordininko šlovę Kamilis Jenatzy sumaniai panaudojo: jis reklamavo padangas, jo mefistofeliška šypsena 10 metų puošė vokiečių elektrotechnikos firmos „Bosch“ gaminių reklamą. Inžinierius-elektrikas daugiau kaip dešimtmetį Europoje ir pasaulyje buvo toks pat garsus, kaip pavyzdžiui, šiandien garsėja Michaelis Schumacheris.
Deja, jam nebuvo lemta ilgai gyventi – 1913 metais K. Jenatzy žuvo nuo atsitiktinės kulkos medžioklėje. Jį primena ne tik daug kam žinoma oficiali fotografija, kur jis sėdi elektromobilyje „Amžinai nepatenkintas“, bet ir pats rekordinis ekipažas muziejuje Kompjeno mieste. Bet K.Jenatzy bei jo konkurento G.Šaslu-Loba pasiekti rekordai tik trumpam sukėlė susidomėjimą elektromobiliais. Kiti greičio rekordininkai važiavo automobiliais….