PARENGTA NAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO REDAKCIJA
Šių metų birželio 28 dieną Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas “Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo” projektas. Taip užbaigtas pirmasis labai svarbaus visiems šalies gyventojams ir pačiai mūsų valstybei teisės akto rengimo etapas. Iki šiol galiojantis dar 2000 metais priimtas ir po to net 5 kartus taisytas įstatymas paseno, nebeatitinka niūdienos realijų, visų pirma sunkios padėties keliuose ir gatvėse, dėl kurios Lietuva tvirtai laikosi blogiausioje pozicijoje visos Europos Sąjungos mastu. Atėjo laikas jį pakeisti, ir svarbu tai, kad iniciatyva tai daryti kilo aukščiausioje šalies institucijoje – Lietuvos Respublikos Seime. Panašu, jog politikai suprato, jog eismo saugumas – tikrai nacionalinės svarbos klausimas, ir ryžosi jo imtis.
Įstatymo projektą rengė iš patyrusių eismo saugumo bei transporto ir kelių specialistų suburta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo narys Vytautas Čepas. Mūsų įmonę darbo grupėje oficialiai atstovavo generalinis direktorius Ramutis Oleka. Per šešis darbo mėnesius senoji įstatymo redakcija buvo, kaip sakoma, “išnarstyta po kaulelį” ir iš jos liko ne taip jau ir daug. Darbo grupė, tobulindama šį svarbų teisės aktą, ryžtingai atsisakė iki šiol esančio smulkmeniško Eismo keliais taisyklių nuostatų citavimo įstatymo tekste. Juk įstatymo paskirtis – nustatyti eismo saugumo automobilių keliais teisinius pagrindus, apibrėžti valstybės institucijų ir eismo dalyvių pareigas tiek globaliu mastu – įgyvendinant eismo saugumo politiką šalyje – tiek ir konkrečius su eismu, transporto priemonių kontrole ir vairuotojų rengimu susijusių įstaigų transporto priemonių savininkų veiksmus, prisidedant prie geresnės tvarkos keliuose užtikrinimo. O šviesoforų signalų reikšmes, lenkimo ar sustojimo tvarką ir kitus kasdieninės svarbos klausimus, su kuriais mes visi susiduriame dalyvaudami eisme, numatyta palikti Eismo keliais taisyklėms bei kitiems poįstatyminiams teisės aktams.
Ryšium su tokia nuostata teko gerokai papildyti antrąjį įstatymo straipsnį “Pagrindinės šio įstatymo sąvokos” – dabar jame teisiškai tiksliai įvardintos net 63 su eismu susijusios formuluotės, maždaug kas trečia – visai nauja, iki šiol jokiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenaudota. Tarp jų – vairavimo egzamino bei transporto priemonės registracijos apibrėžimai, tiksliai nusakantys mūsų įmonės atliekamas funkcijas.
Sekančiuose straipsniuose projekto autoriai įteisino svarbiausius eismo saugumo užtikrinimo principus ir svarbiausias eismo saugumo užtikrinimo kryptis, pasiūlė kitokią, nei šiandien, Valstybinės saugaus eismo komisijos formavimo tvarką, paskirstė šalies ministerijų funkcijas, užtikrinant eismo saugumą. Projektas vienareikšmiškai numato, kad už vairuotojų egzaminavimą bei vairuotojų pažymėjimų išdavimą, taip pat transporto priemonių registravimą atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Gal būt, priėmus tokią redakciją, pagaliau baigsis iki šiol laikas nuo laiko kylančios diskusijos, kas gi turi šią veiklą vykdyti.
Pavyko gerokai išplėsti skyrių, skirtą saugių eismo sąlygų keliuose užtikrinimui. Jame konkretizuota eismo saugumo priemonių įgyvendinimo, tiesiant ir prižiūrint automobilių kelius tvarka, patikslinta kelio savininkų atsakomybė. Beje, tokio skyriaus iki šiol nebuvo net Lietuvos Respublikos Kelių įstatyme.
Daug svarbių pakeitimų ir papildymų padaryta skyriuose, apibrėžiančiuose vairuotojų ir kitų eismo dalyvių pareigas. Gal būt, šie tikrai griežtesni reikalavimai sukels dalies visuomenės nepasitenkinimą, tačiau, kaip sakoma, trauktis nebėra kur – ir taip esame blogiausioje padėtyje. Tačiau, antra vertus, tikslesnės įstatymo punktų formuluotės
palieka mažiau interpretacijos galimybių eismą kontroliuojantiems pareigūnams, tad ir įgaliojimų viršijimo galimybė sumažės. Kaip minėta, dauguma reikalavimų eismo dalyviams liks tik Eismo keliais taisyklėse, tačiau įstatymo rengėjai sąmoningai įtvirtino principinius reikalavimus – saugos įrangos, sumontuotos automobiliuose, apsauginių šalmų, atšvaitų, vaikiškų saugos kėdučių ir pan. privalomą naudojimą šiuo įstatymu, tikėdamiesi, kad tai darys didesnę įtaką eismo dalyvių sąmonei, nei Eismo keliais taisyklių reikalavimai. Nauja yra ir tai, kad įstatymas įpareigoja transporto priemonės savininką, pareigūnams reikalaujant, pranešti, kas naudojosi jo transporto priemone tada, kai buvo užfiksuotas pažeidimas.
Visai naujai suformuluotas mums svarbus straipsnis “Teisės vairuoti motorinę transporto priemonę suteikimas”. Jo punktuose preciziškai įvardinta, kokius reikalavimus turi atitikti būsimasis vairuotojas, ką jis turi išmanyti, kokia tvarka jis laiko egzaminą bei gauna savo pirmąjį dar 2 metais terminuotą vairuotojo pažymėjimą, kada jis gali šį pažymėjimą pakeisti nuolat galiojančiu. Šiame įstatymo projekto skyriuje oficialiai įteisinta mūsų valstybės įmonė “Regitra”, kuri įvardinama kaip išduodanti vairuotojų pažymėjimus ir daranti įrašus apie tai Kelių transporto priemonių vairuotojų registre.
Pagal Europos Sąjungos teisės aktus pertvarkytas skyrius “Transporto priemonių kategorijos ir vairuotojų amžius”, kas, galima tikėtis, kuriam laikui apmalšins neretai kylančias aistras, kas kokios kategorijos transporto priemonę ir nuo kada gali vairuoti. Kita svarbi mūsų įmonei projekto dalis – straipsniai, reglamentuojantys reikalavimus transporto priemonėms, jų registravimo bei dalyvavimo eisme tvarką. Pavyko konkretizuoti eilę iki šiol vis dar ginčijamų klausimų, tame skaičiuje projekte griežtai apribota galimybė Lietuvoje registruoti bei eksploatuoti eismui kairiąja kelio puse pritaikytas transporto priemones. Projekte pirmą kartą suformuluotos svarbiausios sąlygos, tik kurias įvykdžius, transporto priemonė gali dalyvauti kelių eisme. Ji turi būti įregistruota nustatyta tvarka, turėti galiojančią techninę apžiūrą, o jos savininkas turi būti apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei sumokėjęs valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu eisme susijusius mokesčius – na, kaip normalioje Europos valstybėje. Beje, numatyta, jog registruojamos transporto priemonės turės būti techniškai tvarkingos, kas, gal būt padės sumažinti į šalį plūstančių pasenusių ir avarijose nukentėjusių automobilių srautą. Beje, projekte yra nuostata, jog policija turės teisę uždrausti autoįvykiuose sunkiai sugadintų transporto priemonių eksploataciją, o jas vėl naudoti bus galima tik atlikus atremontuotos, su atstatyta buvusia saugos įranga transporto priemonės techninę ekspertizę. Įstatymas taip pat patvirtina mūsų įmonės, kaip Kelių transporto priemonių registro tvarkymo įstaigos statusą bei įgaliojimus.
Įvestas visai naujas skyrius “Transporto priemonės priverstinis nuvežimas”, reglamentuojantis priverstinio ne vietoje paliktos arba trukdančios eismui, keliančios grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui transporto priemonės nuvežimo tvarką, taip pat pareigūnų veiksmus bei atlyginimo už nuvežimą bei galimą jo metu padarytą žalą aspektus.
Tikimasi, kad šis įstatymo projektas po svarstymo Seime bus aprobuotas ir įsigalios nuo 2008 metų liepos 1 d., o Vyriausybė iki tol parengs ir priims šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus.