Seklys vardu Potok (LT)

BUDRUSIS SEKLYS “POTOK”

Liucijus Suslavičius

Kas kaltas, kad automobilių vagys, įvairūs ieškomi asmenys lyg niekur nieko važinėja miestų gatvėmis tvarkos saugotojų panosėje ir niekas jų nesulaiko? Aišku, pasakysite, niekas kitas, tik aplaidžiai savo pareigas atliekantys pareigūnai. Juk jiems kiekvieną kartą išeinant į tarnybą, duodami ieškomų automobilių valstybiniai numeriai, nurodomos jų markės, modeliai, spalva. O jie šių automobilių nemato! Būtų jie budresni, tai ir vagių būtų mažiau, ir daugiau pavogtų automobilių surastų…

Tokia yra dažno nuomonė. Bet ar ji teisinga, ar tikrai problema žmonėse? Taip, tenka pripažinti, kad iš tikrųjų , žmogus, šiuo atveju pareigūnas, neabejotinai yra ta “silpnoji grandis”, gerokai sumažinanti paieškos sistemos efektyvumą. Ir ne todėl, kad jis snaudžia poste ar ieško, prie ko čia prisikabinti, kad “nureketuoti” eilinį vairuotoją (nors, aišku, būna visaip…), o todėl, kad įsiminti ir nuolatos prisiminti tuos keliolika ar net keliasdešimt ieškomų automobilių numerių bei požymių gali tik neeilinių sugebėjimų specialiai treniruojantis savo atmintį žmogus. Jei kas nors netiki manimi, siūlau paprastą eksperimentą – išėję į kiemą, susirašykite kieme stovinčių automobilių numerius ir markes, o po kelių valandų pabandykite juos išvardinti, nežiūrėdami į raštelį. Įdomu, koks bus jūsų “pataikymų procentas”?

Tad neišvengiamai prieiname nuomonės, jog žmogų privalo pakeisti technika. Kokia? Tokia, kuri “pastebi” viską, nieko “neužmiršta”, veikia žaibiškai ir neprašo poilsio. Kitaip sakant, tai turi būti šiuolaikinė elektroninė įranga, sugebanti “skaityti” visų pro šalį važiuojančių automobilių numerius, sulyginti juos su įrašais duomenų bazėje ir jei reikia, duoti signalą žmonėms imtis priemonių. Ir visa tai per sekundės dalis, kad įtartina transporto priemonė vėl nedingtų transporto sraute!

Šiuo metu pasaulyje sukurta ir naudojama ne viena kompiuterinė sistema, skirta automatinei automobilių paieškai. Vienos jų yra stacionarios, kitos – mobilios, tačiau veikimo principas yra iš esmės tas pat – sistemos kompiuteris videokameros pagalba fiksuoja pravažiuojančių automobilių numerius, jie skanuojami ir paverčiami elektroniniais signalais, kurie palyginami su įrašais kompiuterio atmintyje. Na, o jei jau “žuvelė užkibo”, toliau viskas priklauso nuo pareigūnų profesinių sugebėjimų.

Pamaskvėje eismą kontroliuojantis specialusis Rusijos Eismo saugumo inspekcijos vyriausiosios valdybos pulkas naudoja mobilią paieškos sistemą “Potok” (“Srautas”). Visa įranga sumontuota kelių patrulinės tarnybos furgone “Gazel”. Ją į darbą lydi greitaeigis patrulinis automobilis – “medžiotojas”, kaip juokauja “Potok” sistemą aptarnaujantys specialistai. “Medžiotojo” ekipažo užduotis – sulaikyti tuos automobilius, kuriuos sraute išskyrė kompiuteris. Paprastai pareigūnų furgonas sustoja ir pro liuką stoge iškelia dvi transporto srautą stebinčias videokameras kur nors arti sankryžos, kad vienu metu stebėti du srautus. Nei prieblanda, nei rūkas, nei lietus nekliudo kompiuteriui analizuoti kelių kadrų per sekundę greičiu judantį kelio vaizdą. Kaip sako “Potok” operatoriai, jei jau jūs matote mus, tai ir mes matome jus. Per vieną darbo pamainą sistema patikrina maždaug 7 tūkstančius automobilių ir išaiškina nuo 5 iki 10 ieškomų “kriminalinių” mašinų. Koks pareigūnas ar net visas jų būrys galėtų pasigirti tokiu rezultatyviu darbu? Kai tik įtartinas automobilis pakliūna į videokameros “akiratį”, suskamba signalas, vaizdas monitoruje “sustingsta”, kad pareigūnai gerai pamatytų, ką gi užfiksavo “Potok” ir šio automobilio požymius perduotų “medžiotojo” ekipažui. Sistema gali fiksuoti ne tik ieškomus numerius, bet atitinkamai užprogramavus, netgi automobilius su negaliojančiais techninės apžiūros talonais arba iš viso be jų.

Prieš keletą metų lankantis Austrijoje, teko prabėgomis susipažinti su dar viena panašia, tik šį kartą jau stacionaria sistema, sumontuota Austrijos – Slovakijos pasienyje kovai su automobilių vagimis, varančiais automobilius iš Vienos į vos už 20 minučių kelio magistrale esančią Slovakiją. Vagių metodas buvo labai paprastas – jie atvykdavo į Austriją su slovakiškais automobilių dokumentais ir valstybiniais numeriais lagaminėlyje, po to Vienoje susirasdavo atitinkamos markės, modelio ir spalvos automobilį, jį pavogdavo ir pakeitę numerius, po pusvalandžio legaliai kirsdavo valstybės sieną. Dauguma atveju nei pavogto automobilio savininkas, nei policija dar nežinodavo apie vagystę. Negalėdami įprastais metodais užkirsti kelią tokiu savotišku būdu daromoms vagystėms, austrų policininkai sumanė neįprastą “priešnuodį”. Jų sukurta sistema Austrijos pasienyje fiksuoja įvažiuojančių į šalį automobilių numerius ir nedelsiant įrašo juos į duomenų bazę. Lygiai taip pat automatiškai sistema kontroliuoja visų išvažiuojančių automobilių numerius ir sulygina su įvažiavusių automobilių numeriais. Jei staiga išvažiuojančiųjų sraute pastebimas “neįvažiavęs” numeris, toks automobilis stabdomas ir tikrinamas.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *