PASIŪSK “STOP” SIGNALĄ INTERNETU…
O kam to reikia? – paklaus skaitytojas. Atsakymas paprastas – automobilį valdančiam kompiuteriui, kuris priims teisingą sprendimą anksčiau, nei žmogus už vairo suvoks, kas ten kelyje vyksta. Bet pradėkime nuo pradžių – nuo šiandieninės situacijos. Naujausios kartos automobiliai – tai ne tie nesudėtingi mechanizmai, kokiais žavėjomės prieš porą dešimtmečių, o elektronikos “prikimšti” aparatai, saugesni, ekologiškesni ir jau pradedantys “mąstyti”. Šiandieninio automobilio elektroninių saugumo ir valdymo sistemų “akimis” yra įvairių tipų radarai, videokameros, lazeriniai detektoriai, netgi naktinio matymo sistemos, siunčiančios savo informaciją koduotais signalais automobilio borto kompiuteriui. Bendrai paėmus, jų visų paskirtis – nustatyti transporto priemonės padėtį kelyje kitų transporto priemonių, kitų eismo dalyvių ir kelio elementų atžvilgiu bei jų greitį vienas kito atžvilgiu, kad, kilus pavojui, galėtų įsikišti į vairuotojo veiksmus. Taigi, kiekvieno automobilio borto kompiuteris šiandien šiuos uždavinius sprendžia savarankiškai, naudodamasis tais davikliais, kurie sumontuoti šiame konkrečiame automobilyje. Bet kiek pagerėtų kompiuterio priimamų sprendimų kokybė, veiksmų operatyvumas, jei judantys sraute automobiliai galėtų keistis tarpusavyje svarbia informacija! Manoma, kad tokia galimybė atsiras, pradėjus veikti bendraeuropinei sistemai “Galileo”. Susietas su šia sistema automobilis palydovinės pozicionavimo sistemos dėka centimetrų tikslumu nustatys savo padėtį kelių tinklo atžvilgiu ir praneš apie tai šalia judantiems kitiems automobiliams, tiksliau, jų borto kompiuteriams. Ir tai, kad automobilis, priimantis signalą, yra kažkur už kelio posūkio ar trasos lūžio, visai nekliudys jo kompiuteriui iš anksto priimti sprendimą, pavyzdžiui, sumažinti greitį, nes priekyje važiuojantis stabdo. Štai ir priėjome prie to, kas parašyta straipsnio antraštėje – automobilis – lyderis siunčia iš paskos važiuojantiems (ir ne vienam, o dešimčiai ar net daugiau) savo “stop” – signalą. Ir taip grandinėle informacija apie tai, kas vyksta priekyje, perduodama visiems važiuojantiems. Navigacinė sistema netgi gali konkretizuoti, kas iš tikrųjų laukia vairuotojų priekyje – transporto kamštis, apledėjusi kelio danga ar kelis kilometrus besitesiantis remontuojamas ruožas. O jei dar ir pėsčiuosius aprūpinti autoatsakikliais, reaguojančiais į automobilio radaro siunčiamus signalus, tai net ir tirščiausiame rūke šalikele einantį žmogų automobilio displėjuje pamatysime už kelių šimtų metrų…Stulbinanti perspektyva, tiesa? Įdomiausia, kad tai ne fantasto išmonės, o artimiausių metų perspektyva.
Net du stambūs automobilių gamintojai jau paviešino informaciją apie savo pasiekimus “automobilinio interneto” srityje. Koncernas “DaimlerChrysler” paskelbė informaciją apie tai, jog sėkmingai pritaikė praktikoje DSRC (Dedicated Short Range Communication – specialus trumpų atstumų ryšys) technologiją informacijos perdavimui kelyje tarp važiuojančių “Mercedes Benz E-Klasse_ ir “Dodge Durango” automobilių. DSRC, principe analogišką bevielio kompiuterių ryšio sistemai WiFi , šio koncerno specialistai kuria jau keletą metų. Įdomu ir tai, kad be pagrindinės savo funkcijos – rinkti ir perduoti su eismo sąlygomis susijusią informaciją – sistema DSRC leis automobilių vairuotojams keistis navigaciniais žemėlapiais, muzikiniais įrašais ir net videofilmais! Na, kuo ne internetas? Sistema veikia 1000 metrų atstumu.
Kitas žymus gamintojas – “Honda” taip pat pranešė, jog sėkmingai užbaigė trečiąjį programos ASV (Advanced Safety Vehicle – perspektyvinis saugus automobilis) etapą. Ją įgyvendinant sukurti eksperimentiniai automobiliai “Honda ASV-3” sugeba pasiųsti signalą 200 metrų atstumu, tačiau tarpusavyje bendrauti elektroniniais signalais gali iki 120 automobilių. Teoriškai tai reiškia, jog priekyje važiuojantis automobilis sugebės perduoti informaciją 24 kilometrų atstumu. ASV-3 sumontuota įranga padeda išvengti pavojingų situacijų – užvažiavimo ant kliūties, susidūrimo su priešpriešais važiuojančiu automobiliu, nuvažiavimu nuo kelio posūkyje ir pan. – bet kokiomis oro sąlygomis. Dar viena svarbi borto kompiuterio funkcija įsijungia avarijos atveju. Automobilio “elektroniniai smegenys” per kitus kelyje esančius automobilius patys be žmonių pagalbos susijungia su gelbėjimo tarnyba ir perduoda informaciją apie įvykį. Ir ne tik apie vietą, kur tai atsitiko, bet ir transliuoja salone esančių žmonių pulsą (reiškia, žmonės gyvi, jiems reikia medicininės pagalbos), salone esančios videokameros įrašą apie paskutines 15 sekundžių prieš avariją. Jei vairuotojas ar keleiviai gali kalbėti, kompiuteris sujungs juos su gelbėjimo centru, pasinaudodamas kitų automobilių kompiuteriais. Ir visa tai be tuose automobiliuose važiuojančių žmonių įsikišimo ir visiškai nepakenkiant tų kompiuterių pagrindinei funkcijai – užtikrinti saugų eismą.
Pasiekus tokį aukštą naujų saugumo sistemų išvystymo lygį, atėjo laikas į darbą įsijungti valstybinėms institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms. JAV vyriausybė dar 2003 metais būsimajai sistemai DSRC rezervavo 5,9 gigahercų dažnį, “Honda” sistema naudoja 5,8 gigahercų dažnį. Taigi, turime vos dvi sistemas, o tarpusavyje jau nesusikalba. Todėl šioje sferoje būtina suvienodinti darbinius parametrus jau šiandien, kol keliuose nepasirodė daugybė naujomis sistemomis aprūpintų ekipažų.
Pagal užsienio spaudą