Sunkiausias SISU
Liucijus Suslavičius
Apie “švedišką junginį” – 60 tonų bendros masės autotraukinį, kokie eksploatuojami Skandinavijos šalyse, turbūt, esate girdėję. Tačiau kasdien bendro naudojimo keliuose važinėjantys 80 tonų su kroviniu sveriantys autotraukiniai retas dalykas net ir čia. Gal būt, viena išimtis – tai Suomijos miestas Rauma. Jo gyventojai tokius sunkiasvorius gatvėse sutinka keliolika kartų per dieną. Mat, Raumoje įsikūrusi didžiulė popieriaus gamybos įmonė “Oyj Rauman paperihtaan”, eksportuojanti didesnę dalį savo produkcijos (čia pagaminama 1,15 mln tonų popieriuas per metus) į daugelį pasaulio šalių. Todėl tarp gamyklos ir uosto, kur popierius pakraunamas į laivus, nuolatos juda keletas vilkikų “Sisu E 11 420” su triašėmis puspriekabėmis, ant kurių tentų parašyta “Rauma paper for the World” (“Rauma popierius pasauliui”). Lyg ir nieko ypatingo, tik va, tų puspriekabių apačia, matoma iš po tento, labai jau masyvi – lyg rusiško tankovežio. O kaip kitaip – juk kai teleskopinės atramos, įrengtos visuose keturiuose tento kampuose, pakelia jį į viršų, galime pamatyti, kas gi po juo sukrauta. O ten – 46 rulonai popieriaus, kiekvienas sveriantis apie toną ar daugiau. Aišku, joks “normalus” autotraukinys su tokiu krūviu nesusidoros, tad įmonė užsakė specialias transporto priemones – vilkikus “Sisu E 11” su 420 AG galios “Cummins” dyzeliais bei automatinėmis pavarų dėžėmis “Allison” ir žemarėmes puspriekabes sunkiasvoriams kroviniams gabenti su minėta tento pakėlimo aukštyn įranga. Jis būtinas, kad pervežant popierius nesušlaptų. O jį pakėlus, autopakrovėjai be kliūčių pakrauna ir iškrauna popieriaus rulonus.
Nors atstumas nuo gamyklos sandėlio iki uosto nėra didelis – tik 8 kilometrai, įveikti juos su 80 tonų sveriančiu ganėtinai griozdišku autotraukiniu nėra lengva. Važiuojama miesto gatvėmis, tad nuolatos tenka stabdyti ir vėl didinti greitį prie reguliuojamų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, manevruoti, apvažiuojant stovinčius automobilius. Kaip įprasta eisme, niekas į popierių gabenančius “Sisu” dėmesio nekreipia ir nė negalvoja, kad šis gana įprastai atrodantis autotraukinys sveria 80 tonų, todėl nei staigiai sustoti, nei pasukti šonan jis negali. Jo inercija kelis kartus didesnė, nei paprasto autotraukinio, o trimis eilėmis ant puspriekabės dugno surikiuoti popieriaus rulonai niekaip nepritvirtinti ir laikosi tik didelio nuosavo svorio dėka. Staigesnis trūktelėjimas ar posūkis gali juos išjudinti. Todėl visa atsakomybė gula ant vairuotojų pečių. Jų įgūdžių ir atsargaus važiavimo – greitis su kroviniu neviršija 30 km/h – dėka įmonės transportas (visi šie sunkiasvoriai priklauso įmonei) dar neturėjo rimtesnių avarijų. Per dieną visi popierių vežiojantys autotraukiniai padaro iki 110 reisų, o per metus – maždaug 27 tūkstančius reisų. Yra paskaičiuota, kad kas aštuonios minutės vienas toks 80 tonų vežantis autotraukinys pervažiuoja trąsoje į uostą esantį Anderssono tiltą ! Vidutiniškai 10 metų tarnaujantys vilkikai per metus “susuka” virš 80 tūkstančių kilometrų.
Nuotraukos – iš “Sisuviesti”