SUPERMANAS IŠ AUSTRIJOS
Liucijus Suslavičius
Vokietijos mašinų gamybos koncernas MAN šiuo metu gali pasigirti itin gerai išvystyta komercinių automobilių gamybos struktūra, apimančią daug Europos šalių. Be penkių gamyklų pačioje Vokietijoje, koncernas valdo anksčiau nepriklausomomis buvusias firmas ,,Manas” Turkijoje, ERF Anglijoje, ,,Star” Lenkijoje ir net dvi Austrijoje – ,,Steyr” ir OAF. Kiekvienai jų MAN savininkai paskyrė tam tikrą vietą koncerno struktūroje ir pavedė gaminti tam tikros paskirties ir klasės automobilius. Kitaip ir būti negali – negi to paties koncerno įmonės ims konkuruoti tarpusavyje?
Išskirtinę padėtį savo produkcija MAN siūlomoje komercinių automobilių gamoje užima senos Austrijos firmos OAF cechuose gaminami ,,manai”. Tai patys galingiausi ir sudėtingiausi civilinės paskirties automobiliai su MAN emblema. Mat , austrams patikėta gaminti specialius itin galingus vilkikus sunkiasvoriams ir viršgabaritiniams kroviniams gabenti. Tai vienetiniai, pagal užsakovo specifikaciją iš pačių tvirčiausių koncerne gaminamų agregatų surenkami automobiliai. Ir kaina jų ,,nestandartinė” – šiaip ar taip, tai beveik rankų darbo produktas masinės konvejerinės gamybos epochoje.
Tokių išskirtinių ,,stipruolių” gamyba OAF užsiėmė aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai tik MAN Nutzfahrzeuge AG ėmė kontroliuoti ,,OAF-Graf und Stift AG”. Mat, gamybos apimčiai plečiantis, gaminti mažaserijinius modelius pagrindinėje gamykloje buvo ekonomiškai nenaudinga, nes tai kliudė ritmingam konvejerio darbui, atitraukdavo masinių modelių tobulinimu užsiėmusius konstruktorius. O čia, Vienoje, kur buvo prityrę konstruktoriai kadrai ir aukštos kvalifikacijos darbininkai, organizuoti tokią gamybą buvo kur kas parankiau.
Pirmuoju Vienoje įsisavintu modeliu tapo ,,Jumbo” – triašis 6×6 tipo balninis vilkikas su itin tvirtu rėmu, skirtas darbui statybų aikštelėse. Jo dyzelio galia – 320 AG – tais metais buvo kažkas išskirtinio. Pirmieji serijiniai OAF,,Jumbo” iškeliavo į Nicą, kur prasidėjo naujo aerouosto statyba. Čia austriški vilkikai dirbo su viena puspriekabe ir prie jos prikabinta tokio pat dydžio priekaba. Trijų sekcijų autotraukiniai vienu reisu perveždavo 100 tonų grunto, o didžiausias junginio svoris siekė 128 tonas. Visgi tai tebuvo tik įžanga, jėgų išbandymas prieš tikrai galingos technikos kūrimą. Savo pirmąjį unikalų vilkiką OAF inžinieriai suprojektavo 1987 metais, kai Europos kosminei agentūrai ESA prireikė vilkiko kosminės raketos ,,Ariane-5″ gabenimui iš angaro, kur ji buvo ruošiama startui, į paleidimo aikštelę. Mobilus starto įrenginys su degalų pripildyta raketa svėrė 1850 tonų! OAF tam tikslui pagamino 8×8 važiuoklę ir V-10 tipo 475 AG dyzelį turintį automobilį. Beje, su tokiu didžiuliu svoriu puikiausiai susidorojantis vilkikas visai neatrodo brutalus ir grėsmingas. Sukomponuotas iš serijinių MAN agregatų, su standartine kubo formos sunkvežimio kabina virš variklio, ir jei ne keturi tiltai, jis būtų panašus į bet kurį Europos keliais važinėjantį tų metų laidos ,,maną”, o ne į specialiai sukonstruotą ir pagamintą vilkiką.
Iki šiandien gamykla OAF pagamino per 600 sunkiųjų vilkikų. Po pirmųjų vienetinių egzempliorių pasirodymo susidomėjimas naujo modelio ,,manais” vis augo, ir greitai Vienoje imta gaminti nedideles kelių ar keliasdešimties vienodų sunkiasvorių serijas. Pats populiariausias (parduota 200 vilkikų per 4 metus) buvo pastaraisiais metais gamintas MAN 41.604 DFVLT. Bet kur kas geriau skamba jo reklaminis pavadinimas – E2000 Evoliution ,,Pulling Champion”,tiesa? Jį varė V-10 tipo 600 AG turbodyzelis, atitinkantis ,,Euro-2″ reikalavimus. Kadangi autotraukiniui su sunkiasvoriu kroviniu pajudant iš vietos, dėl smūginės apkrovos galima sulaužyti transmisiją, ,,čempionas” gavo 16 laipsnių ZF Servoshift 16 S 251 tipo pavarų dėžę, o vietoje sankabos – hidrodinaminį keitiklį WSK 440. Transmisijoje neužmirštas ir stabdyti padedantis retarderis. Pakaba pagal užsakovo norą buvo montuojama pneumatinė arba klasikinė su pusiauelipsinėmis lakštinėmis lingėmis. Hidrauliniams sunkiasvorės puspriekabės valdymo ir pakėlimo mechanizmams valdyti vilkike buvo sumontuotas atskiras hidraulinis siurblys su savo alyvos bakais ir aušinimo radiatoriumi. Didžiausias leistinas ,,Pulling Champion” velkamo autotraukinio svoris – 250 tonų.
Kai pernai koncerne ,,įsisiūbavo” naujos kartos magistralinių sunkvežimių MAN TG-A gamyba, atėjo laikas atnaujinti savo produkciją taip pat ir austrams. Ir štai Hanoveryje, parodos IAA metu įvyko naujos kartos sunkiasvorių krovinių vilkiko (vokiškai Schwerlastzugmaschine) MAN 41.660 FVD premjera. Pristatydami jį, gamintojai neslėpė pasididžiavimo:,,Turintis 485 kW (660 AG) galios variklį 250 tonų didžiausio leistino autotraukinio svorio TG-A 41.660 yra pati galingiausia serija gaminama kelių transporto priemonė, kurią be apribojimų galima naudoti bendrojo naudojimo keliuose!” Jie teisūs – pasaulyje važinėja ir galingesni vilkikai, bet dėl savo gabaritų ir svorio jiems išvažiuoti į bendrojo naudojimo kelius galima tik išimtinais atvejais ir tik su palyda. Gi ,,41.660″ yra, jei taip tinka sakyti, ,,normalus”, tik itin galingas vilkikas. Ir tai viena iš jo sėkmės rinkoje priežasčių.
Po serijine atverčiama 2440 milimetrų pločio TG-A šeimynos kabina (tai gali būti ir prailginta TG-A XL, ir pati erdviausia TG-A XXL) ūžia V-10 tipo dyzelis D2840 LF. Tai Euro-3 reikalavimams atitinkantis naujas 18270 kūb.cm. darbo tūrio 660 AG motoras, specialiai pritaikytas darbui sunkiasvoriame vilkike. Jis turi ,,common rail” tipo įpurškimo sistemą, du turbokompresorius (po vieną kiekvienai cilindrų eilei) bei ,,Steyr” gamykloje sukonstruotą dalies atidirbusių dujų sugražinimo į cilindrus sistemą su šių dujų ataušinimu. Šis didžiulis variklis ne tik galingas, bet ir ekonomiškas bei ,,švarus”! Transmisijoje, kaip ir pas pirmtaką, hidrodinaminis sukimo momento keitiklis, 16 laipsnių pavarų dėžė, retarderis, varantieji tiltai su planetariniais reduktoriais ratų stebulėse. Todėl maksimalų variklio išvystomą sukimo momentą – 2700 Nm – transmisija dar labiau padidina. Svarbu tik, kad ratams sukibimo su kelio danga pakaktų, o ,,manas” krovinį patemps! Lėtai, vos juntamai, einančio žmogaus greičiu, paskui vis greičiau ir greičiau…
Vilkiko važiuoklė – 8×4/4 tipo, t.y.varomi du galiniai tiltai, o du priekiniai – tik vairuojami. Kad reikalui esant, galima būtų padidinti varantiesiems tiltams tenkantį apkrovimą, antrasis vairuojamas tiltas pagamintas pakeliamu. Tai atlieka pneumatinė jo pakaba. Kitų trijų tiltų pakabos tipą pasirenka užsakovas – ji gali būti su paprastomis pusiauelipsinėmis lingėmis, arba, kaip ir antrojo tilto, pneumatinė. Pastarasis variantas itin patogus, kai vilkikui tenka dažnai dirbti su skirtingomis puspriekabėmis. Pneumatinė pakaba nesunkiai prisitaiko prie bet kokio sukabinimo įtaiso aukščio.Kad per pastaruosius kelis metus technika pažengė į priekį, rodo elektroninis-hidraulinis antrojo tilto ratų valdymo įtaisas, pasukantis juos ne vienodai ar tik proporcingai pirmojo tilto ratų pasukimui, bet įvertinęs norimą ir realią automobilio judėjimo kryptį. Juk sunkvežimių vairuotojai žino, kad būna situacijų, kai ratai pasukti į šoną, bet krovinio masė iš inercijos stumia automobilį tiesiai. Elektronika padės vairuotojui susidoroti su ,,neklusniu” automobiliu.
Už kabinos – specifinė, būdinga tik tokios klasės automobiliams- vilkikams įranga. Ščia konstruktoriai numatė vietą visiems tiems agregatams, kurie netilpo po kabina arba šalia rėmo. Kaip etažerėje čia ,,sukrauti” 1000 litrų talpos degalų bakas, virš jo- kiek mažesnis bakas hidraulinės sistemos alyvai. Jis yra dviejų kamerų – atskirai vilkiko, atskirai priekabos hidraulikai. Mat, dažnai jų sistemos būna užpildytos skirtingos rūšies alyva. Šalia alyvos bako – pneumosistemos resiveriai ir variklio oro filtrai, o viską pridengia horizontalus aušinimo ir tepimo sistemų radiatorius su dideliu kaip puodas ventiliatoriaus korpusu. Chromu blizgantys išmetimo sistemos vamzdžiai išvesti aukštyn, kaip pas amerikietišką ,,traką”. O apačioje prie rėmo pritvirtinta vairuotojui patogiai pasiekiama aliuminio dėžė įrankiams bei įrangai susidėti. Vilkiko rėmas priekyje ir gale turi sustiprintas skerses, prie kurių galima pritvirtinti tiek standartinius, tiek sustiprintus sukabinimo įtaisus. Vilkiko balnas – stumdomas pirmyn ir atgal.
Užsakovui pageidaujant, vilkikas komplektuojamas ne tik ,,balnu” puspriekabei, bet ir trumpu metaliniu kėbulu balastui, į kurį galima pakrauti iki 20 tonų balasto, prispaudžiančio varančiųjų tiltų ratus prie kelio dangos.