“THERMO KING” SIŪLO ALTERNATYVĄ
Tyliai dūzgiantys automobilių – refrižeratorių šaldymo agregatai, prie kurių esame pripratę dar nuo tų laikų, kai bene vieninteliais tokio tipo automobiliais pas mus buvo čekiškos “škodos” su puspriekabėmis “Alka”, šiandien kelia vis didesnį ekologijos fanatikų nepasitenkinimą – atseit, juos varantys dyzeliukai teršia aplinką suodžiais ir kitomis nuodingomis medžiagomis, esančiomis išmetamose dujose. Taigi, nors kol kas tokių šaldymo agregatų naudojimo draudimo ir nėra, jų gamintojai jau ieško alternatyvių sprendimų.
Vienu iš galimų variantų yra be jokių papildomų variklių veikiantys kriogeniniai šaldymo įrengimai, kai greit gendančius produktus gabenančių automobilių kėbulų atšaldymui panaudojamas suskystintas anglies dioksidas. Pats principas nėra nei naujas, nei itin sudėtingas. Suspaustas iki 9 barų ir atšaldytas iki minus 50 laipsnių Celsijaus anglies dvideginis supilamas į specialios konstrukcijos talpą. Iš šia jis paduodamas į refrižeratoriaus kėbule įrengtus gyvatukus – garintuvus, kuriuose jis vėl virsta dujomis. Šis procesas vyksta intensyviai naudojant aplinkoje esančią šilumą, todėl gyvatukas (arba keli gyvatukai, jei kėbulo talpa didelė) stipriai atšąla ir atvėsina kėbulo viduje esantį orą, kartu ir kėbule esančius produktus. Kad aušinimas vyktų kuo intensyviau, papildomai įrengiami atšalusį iki neigiamos temperatūros orą po kėbulą varinėjantys ventiliatoriai. Anglies dvideginis, vėl virtęs dujomis, paprasčiausiai išgaruoja į atmosferą. Jis nepatenka į kėbulą, tad prieš žmogui įeinant vidun, kėbulo nereikia vėdinti, o visa sistema dirba praktiškai be garso. Aplinka nėra papildomai teršiama anglies dvideginiu – panaudojimui refrižeratoriuose jis surenkamas pramonės įmonėse vykstančių technologinių procesų metu, tad, jei ne šaldymo agregatai, jis vis tiek būtų išmestas į atmosferą.
Žinomas automobilinių šaldymo agregatų gamintojas “Thermo King” jau parengė pramoninius kriogeninių šaldymo agregatų automobiliams – refrižeratoriams, naudojančių suskystintą anglies dvideginį, pavyzdžius. Galimu du jų variantai – vien kriogeninis įrenginys, neturintis įprasto dyzelio varomo šaldymo agregato, ir hibridinis įrenginys, kuriame kriogeninė sistema yra naudojama kaip papildoma. Pavyzdžiui, refižeratoriumi gabenant greit gendančių produktų krovinį tarpmiestiniu maršrutu, dėl aukštos aplinkos temperatūros dyzelinis šaldymo agregatas nebesusidoroja su apkrovimu arba net išeina iš rikiuotės. Štai tada vairuotojas papildomai paleidžia kriogeninę sistemą ir krovinys pasiekia gavėją nesugedęs. Kitas variantas – refrižeratorių reikia iškrauti nakties metu, o gavėjo sandėlys apsuptas gyvenamųjų namų. Kad ir tyliai dirbantis, dyzelinis šaldymo agregatas vis tiek kels triukšmą, gi kriogeninė sistema dirba be garso.
Vokietijoje kol kas beveik “ant pirštų” galima suskaičiuoti jau eksploatuojamus “Thermo King” siūlomus kriogeninius šaldymo įrenginius automobiliuose – refrižeratoriuose, nors tokio tipo stacionarūs įrengimai naudojami pakankamai plačiai. Daugelį potencialių užsakovų “atbaido” kol kas pakankamai aukšta kaina – hibridinis įrenginys (dyzelinis šaldymo agregatas ir kriogeninė sistema) kainuoja nuo 20 iki 25 tūkstančių eurų, vien kriogeninė sistema – 15 tūkstančių eurų. Visgi gamintojas mato neblogas perspektyvas, ypač miesto sąlygomis išvežiojant maisto produktus. Juk, kaip teigia ją sukūrę “Thermo King” specialistai, kriogeninė sistema yra labai ilgaamžė, nes beveik neturi judančių dalių, kurios gali sudilti, jos aptarnavimas itin paprastas (anglies dvideginio talpa skystomis dujomis užpildoma per 15 minučių), o po to tereikia atidaryti vožtuvus), be to, jai neturi priekaištų gamtosaugininkai, kas ateityje turėtų tapti itin svariu argumentu kriogeninių šaldymo įtaisų naudai. Na, ir dar taupomas nuolat brangstantis dyzelinas…
Pagal užsienio spaudą parengė L.Suslavičius