TIESĄ ATSKLEIDŽIA ELEKTRONINIS MIKROSKOPAS
L.Suslavičius
Kai Vokietijoje dingsta naujas automobilis, nebūtinai tai turi būti lenkų, lietuvių ar rusų ,,automobilių mafijos” darbas. Automobilių vagysčių specialistai iš Bundeskriminalamt bei draudimo kompanijų priversti pripažinti, kad vis dažniau už brangaus automobilio dingimo (sąmoningai vengiu žodžio ,,vagystė”) slypi iš pirmo žvilgsnio padorus ir niekuo nenusikaltęs vokietis. Tas pat, kuris atvyko į policiją su pareiškimu apie jam priklausančio automobilio ar motociklo vagystę, o vėliau kreipėsi į draudimo kompaniją su reikalavimu atlyginti patirtus nuostolius. Po kruopštaus tyrimo neretai keliama baudžiama byla dėl bandymo sukčiauti ar vengimo atsiskaityti už suteiktą kreditą. Specialistai pastebėjo, kad po pradinio žymaus automobilių su naujos kartos apsaugos sistemomis ir imobilaizeriais vagysčių sumažėjimo jų skaičius Vokietijoje vėl ėmė staigiai didėti. Be abejo, dalį vagysčių galima iš tikrųjų priskirti išmokusiems įveikti sustiprintą automobilių apsaugą vagims. Bet tikrai ne visas, nes vėliau dalis dingusių automobilių buvo atrasti paskandinti upėse ar kur nors sudeginti. Tai aiškiai ne vagių darbas – jie juk vagia pardavimui ar bent jau išardymui, gi šiaip mėgstantys pasivažinėti svetimais automobiliais jaunuoliai sudėtingų apsaugos sistemų neįveikia. Konfidencialūs vagysčių aplinkybių tyrimai tiesioginės savininkų kaltės lyg ir neatskleidė – kaip taisyklė, vagystės metui jie turėjo alibi, draudimo kompanijoms pateikė visus automobilio raktelius, apsaugos sistemos pultelius ir registracijos dokumentus. Jie parodė kitką – daugelis ,,apvogtų” automobilininkų turėjo finansinių problemų, pavyzdžiui, nebegalėjo mokėti įnašų už lizingo būdu įsigytą brangų automobilį arba turėjo skolų, kurias reikėjo skubiai sumokėti. Draudimo išmoka jiems buvo kaip ,,dangiškoji mana”, padėjusi tas problemas išspręsti. Bet dalis savininkų buvo dar gudresni. Jie pabandė ,,tą pačią avį nukirpti du kartus” – iš pradžių už mažesnę kainą nelegaliai pardavė savo automobilį nusikaltėliams, o po kreipėsi į draudimą. Tačiau kaip nuvaryti automobilį, jei savininkas turi pateikti draudimui raktelius? Ogi paprastai – pats savininkas pagamina raktelių dublikatą ir įteikia jį vagims. Šie sutartu laiku pasiima automobilį, perkala identifikacinius numerius, suklastoja dokumentus ir parduoda jį, dažniausia į užsienį. Kai kada pavyksta tokius automobilius sulaikyti kertant valstybės sieną, bet dauguma dingsta.
Tačiau įtarimas, kad savininkas pats pardavė automobilį vagims, dar nėra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tad draudikai neretai ,,griežia dantimis”, bet moka, o sukčiai trina rankas. Visgi nėra padėties be išeities, ir nemažai sukčiavimo atvejų, kai manipuliuojama rakteliais, ekspertai iš asociacijos DEKRA sugeba atskleisti ir įrodyti. Laikai, kai automobilio raktelio dublikatas buvo gaminamas dilde apdorojant ruošinį, suspaustą kartu su originalu, senai praėjo. Retas kuris gamintojas montuoja į savo automobilius tokiais raktais rakinamas spyneles. Bet ir naujesnės kartos raktai nesunkiai nukopijuojami paprasčiausiomis kopijavimo staklėmis. Štai čia taria savo svarų žodį ekspertai, kurie gana nesunkiai nustato, ar visi pateikti jiems rakteliai originalūs ir ar ant jų yra kopijavimo žymės. Tam pakakdavo apžiūrėti raktelius optiniu mikroskopu, ir iš karto buvo matyti visi kopijavimo metu originalą suspaudusių ir jį kopijavusių įrankių neišvengiamai padaryti įbrėžimai raktelio paviršiuje. Mat, raktą suspaudę griebtai palieka jo šonuose nežymius horizontalius įspaudimus, kopijuojantis įtaisas – tam tikrus besikartojančius įspaudimus metalo paviršiuje ir t.t. Laikui bėgant, rakto paviršiaus kopijavimui skirta įranga patobulėjo tiek, kad optiniai prietaisai sunkiai bepadeda atskleisti kopijavimo galvutės, žargoniškai vadinamos ,,gandro snapeliu”, paliekamas žymes ir įbrėžimus originalaus rakto paviršiuje. Tada ekspertai ėmė naudoti rastrinius elektroninius mikroskopus, kurie padaro ,,matomais” bet kokius mechaninio kopijavimo pėdsakus, nustato ,,svetimo” metalo dalelytes ant rakto paviršiaus. Dar daugiau, ta pati technologija taikoma ir rastų dingusiais laikytų automobilių spynelėms patikrinti. Rastrinis elektroninis mikroskopas taip pat padeda ,,įžiūrėti”, ar spynelė buvo rakinama padirbtu raktu, ar tik originaliu. Pastaruoju atveju tikėtina, kad rasto paskandinto ar sudeginto automobilio vagystę jo savininkas simuliavo. Dabar pradedami naudoti lazeriniai kopijavimo prietaisai, bet ir jų paliekamus minimalius pėdsakus ekspertai pamato, pasinaudoję specialia technika.
Bet vis daugiau automobilių apsaugomi elektroninėmis sistemomis arba net rakinami elektroninėmis spynomis. Vagys kėsinasi, ir gana sėkmingai, taip pat ir į juos. Todėl DEKRA ekspertai sukūrė technologiją, leidžiančią atskleisti, ar buvo kaip nors manipuliuojama užrakto elektronika, pavyzdžiui, ar buvo keičiamas transponderio siustuvėlis uždegimo spynelėje, kuris perduoda komandas variklio darbą kontroliuojančiam mikroprocesoriui, ar buvo mėginama jį kaip nors nesankcionuotai paveikti. Specialūs mažagabaritiniai prietaisai padeda per kelias sekundes atskleisti visas raktelio su mikroschema paslaptis. Kaip tai daroma, DEKRA, aišku, nutyli, nes bet kokia išsamesnė informacija apie ekspertų veiksmus padėtų automobilių vagims. Naujausiuose elektroniniuose variklio valdymo blokuose yra numatyta funkcija užfiksuoti, su kuriuo iš savininko turimų raktelių paskutinį kartą buvo bandoma užvesti variklį, nes minėtas blokas ,,žino”, kiek raktų ir kaip yra užprogramuoti ryšiui su juo.
DEKRA ekspertai ne tik naudojasi naujausiomis technologijomis raktams ir spynoms tirti. Jie studijuoja kiekvieną naują rinkoje pasirodžiusią automobilinę spynelę, kiekvieną naują rakto modelį, jų privalumus, trūkumus ir patikimumą bei išlaužimo galimybes. Tai padeda neatsilikti nuo automobilių vagių. DEKRA autoritetas yra tikrai didelis, nes gamintojai itin vertina objektyvias jos specialistų išvadas apie naujų automobilių apsaugą prieš nuvarymus, silpnąsias ir stipriąsias šios įrangos gamintojų siūlomų užraktų ir apsaugos sistemų savybes bei galimybes didinti jų efektyvumą.