Tikrai praktinis mokymas
Liucijus Suslavičius
Transporto firmų savininkai ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos Sąjungos šalių skundžiasi jaunų profesionaliai parengtų vairuotojų tarpmiestiniams pervežimams stoka. Tokių vairuotojų, kurie ne tik mokėtų sukioti vairą ir spaudyti pedalus, bet mokėtų teisingai pakrauti ir pritvirtinti įvairiausius krovinius, susigaudyti ir teisingai užpildyti krovinio dokumentus bei daug lėšų prityrusiems “tarptautininkams” žinomų dalykų. Jei priimtas į darbą naujas vairuotojas tokių žinių neturi tenka organizuoti stažuotę, o tai vėl nuostoliai. Bet vairuotojų mokyklos moko eismo taisyklių bei paties vairavimo įgūdžių, o visą kitą profesionaliam vairuotojui reikalingą informaciją suteikia tik pačia bendriausia forma.
Šią vairuotojų rengimo spragą pastebėjo nedidelės transporto firmos iš Vinendeno miestelio Baden-Viürtembergo žemėje (Vokietija) savininkas Verneris Baderis. Jis parengė praktinio jaunų C ir CE kategorijų transporto priemones vairuoti norinčių vairuotojų mokymo praktiškai gabenant krovinius koncepciją, kurią įgyvendinti jam buvo leista 2000-siais metais. V.Baderis – ne tik vežėjas, jis turi 20 metų vairavimo instruktoriaus patirtį, ir būtent tai padėjo įveikti biurokratinius barjerus.
Taigi “Fahrschule Bader” rengia jaunus sunkvežimių vairuotojus ne šiaip sau arti – praktinėms sąlygoms būdu, o tiesiog praktiškai gabenant V.Baderio firmos klientų krovinius. Tam naudojamas triašis “Mercedes Benz Actros 2543” su priekaba, turintis dubliuojančius stabdžių sankabos ir akseleratoriaus pedalus bei pažymėtas užrašais “Fahrschule” (“Vairavimo mokykla”). Pramokę vairuoti sunkvežimį būsimieji tolimųjų reisų vairuotojai paskutines 8 praktinio vairavimo kurso dienas (ne valandas) vežioja krovinius dieną ir naktį, pasiekdami net Prancūziją. Tiesa, užsienyje nerizikuojama – prie vairo sėda instruktorius, bet krovinio dokumentus tvarko, jo pakrovimą, iškrovimą bei tvirtinimą net ir užsienyje prižiūri 19,20 metų kursantas! V.Baderio teigimu, jo mokomasis autotraukinys per mėnesį nuvažiuoja arti 11 tūkstančių kilometrų, ir beveik visą laiką jį vairuoją būsimieji vairuotojai.
Padaręs per tas 8 dienas 2-3 reisus į tokius didmiesčius, kaip Berlynas, Hamburgas ar Štutgartas, praktiškai išmokęs ne tik pastatyti sunkvežimį prie iškrovimo rampos, bet ir išbandęs tuos pakrovimo mechanizmus, kuriuos turi mokėti valdyti profesionalus vairuotojas, užpildęs 6-7 komplektus krovinio dokumentų, o svarbiausia – “pajutęs” 430 AG variklio varomą 40 tonų autotraukinį, kursantas nebijo nei egzamino, nei būsimo darbdavio ir jo užduočių. Jis pajuto tikrąjį, ne romantišką, vairuotojo profesijos “skonį” ir yra geriau pasirengęs integruotis į sudėtingą pervežimų pasaulį.
Bet nejau vien vokietis V.Baderis toks sumanus? Argi Lietuvai nereikia geriau, nei įprasta, parengtų vairuotojų tarptautiniams pervežimams? Aišku, reikia, ir ne taip jau mažai. Tad gal ir pas mus atsiras vienas ar keli transporto firmų vadovai, pasirengę žengti tuo keliu, kaip ir V.Baderis. Juk čia ne toks jau prastas biznis – ir kroviniai gabenami, ir būsimasis vairuotojas už mokymą susimoka. Manau, pagalvoti verta.