Transporteriai su rombu (LT)

TRANSPORTERIAI SU ROMBU

Liucijus Suslavičius 

1900 metais jauna, vos porą metų anksčiau įsikūrusi automobilių gamybos kompanija “Renault Freres”, jau spėjusi atkreipti į save besiformuojančio automobilininkų sluoksnio dėmesį originaliais techniniais sprendimais (galinių ratų pavara kardano velenu, pavarų dėžė su tiesiogine pavara, uždaras kupė tipo kėbulas), pasiūlė verslininkams naują automobilio tipą – lengvą uždarą krovinių furgoną mediniu kėbulu. Vieno cilindro 3,5 AG variklis, taupant vietą sumontuotas po vairuotojo sėdyne suko galinius furgonėlio ratus. Aišku, ne grandinėmis, o kardano velenu. Labai primityviai atrodantis atvira kabina (o tiksliau, iš viso be jos ir be sparnų) automobilis galėjo savo kėbule pervežti 250 kilogramų krovinio, apsaugodamas jį nuo lietaus, sniego, dulkių. Nenuostabu, kad nedidelis ir nebrangus “Renault” furgonėlis gana greit buvo pradėtas mėgdžioti kitų gamintojų. O Luji Reno, pastebėjęs kaip šiandien sakytume, rinkos nišą, ėmė kurti tobulesnius nedidelių komercinių automobilių modelius, panaudodamas jiems savo lengvųjų automobilių važiuokles. Pagrindiniu prieš pasaulinį karą gamintu tokio automobilio modeliu buvo “Renault AX” su dviejų cilindrų 1,06 litro darbo tūrio varikliu. Jį plačiai naudojo Prancūzijos paštas.mažesniais kiekiais buvo gaminami ir didesni furgonėliai. Jie pasižymėjo to periodo “Renault” automobiliams būdinga išvaizda su nuolaidžiu lygintuvą primenančių variklio gaubtu ir tarp variklio ir vairuotojo kabinos sumontuotu radiatoriumi.

Sėkmingą šios kategorijos automobilių konstrukcijos vystymąsi nutraukė 1914 metais prasidėjęs karas. Kariuomenei reikėjo kur kas didesnių krovininių automobilių, ir “Renault” ėmė gaminti juos. Tik nuo 1923 metų firmos gamybinėje programoje atsirado nauji lengvų komercinių automobilių modeliai – vienos tonos “LL” su 20 AG varikliu bei pusantratonis “MY” su 52 AG varikliu. Gamybos apimtys – labai didelės pagal tuos laikus – iki 1000 vieno modelio automobilių per metus.

Trečiajame- ketvirtajame dešimtmetyje gaminti lengvi komerciniai “Renault” automobiliai kokiais nors ypatingais techniniais sprendimais nepasižymėjo. Baze jiems pasitarnavo dažniausia masinių lengvųjų automobilių važiuoklės, nors buvo kuriamos ir specialios važiuoklės, pavyzdžiui, “Renault OS”. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Billankūre prasidėjo naujo nedidelio lengvojo automobilio “Juvaquatre” su 24 AG varikliu ir dėžiniu rėmu gamyba. Šio, tiesą sakant, net išvaizda labai į “Opel Kadet” panašaus sedano pagrindu “Renault” konstruktoriams pavyko sukurti labai praktišką kompaktiško komercini250 kilogramų krovinio vežti skirto furgono modelį. Paprastas ir patogus eksploatuoti, jis tapo toks populiarus vartotojų tarpe, kad be esminių pakeitimų išsilaikė ant konvejerio net iki 1960 metų! Naujesnis tokios pat klasės krovininis furgonėlis „Renault Bestel“, sukurtas 1953 metais universalo „Prairie“ pagrindu, išbuvo gamyboje tik iki 1958 metų.

Tikru “prasiveržimu” lengvų krovininių furgonų rinkoje tapo 1949 metais debiutavęs modelis “Goelette”. Šis trumpabazis (2320 mm) 4,5 metro ilgio ir 1,99 metro pločio furgonas, kurio didžiausia leistina masė – 3,5 tonos, su 16 colių ratais atrodė neproporcingai aukštas, bet užtat buvo labai manevringas. Per kelis metus “Renault” sukūrė visą gamą “Goelette” modelių, įskaitant pirmuosius Europoje 4X4 važiuoklę turinčius tokios klasės furgonų modelius. “Goelette” buvo naudojama visose įmanomose sferose. Šis modelis, galėjęs vežti vieną toną krovinio bei truputi didesnis 1,4 tonos krovinio skirtas “Galion” buvo gaminami iki 1965 metų pabaigos. Šie lengvi komerciniai “Renault” automobiliai paplito ne tik Prancūzijoje, bet ir Beniliukso šalyse, o ypač Šiaurės ir Vakarų Afrikoje, kur nemažai jų tebevažinėja iki šiol.

Šeštajame dešimtmetyje atėjo laikas iš esmės pakeisti lengvojo furgono koncepciją. Tačiau “Renault” nepasuko “Volkswagen” ar “Fiat”, gaminusių tokios kategorijos automobilius su varikliu gale, keliu, o pasirinko pažangią komponuotę su varikliu, varančiu priekinius ratus. Pirmuoju tokiu modeliu „Renault“ gamoje tapo šiandien jau legenda tapęs furgonėlis “Estafette”. Amatininkai, fermeriai, statybininkai, smulkūs prekeiviai, žandarai, medikai, paštininkai, net kariškiai – visi važinėjo su “Estafette”, kurios variantų skaičius viršijo keturias dešimtis. Ji išbuvo ant konvejerio net 20 metų. Tačiau tikruoju “Renault” atradimu lengviausių krovininių automobilių klasėje 1963 metais tapo “kulniukas” “Renault 4 Fourgonette”. Panaudoję nepakeistą 1960 metais pradėto gaminti universalaus mažos klasės automobilio platformą ir priekinę dalį su pavaros agregatu, prancūzai padidino ir paaukštino kroviniams gabenti skirtą kėbulo dalį. Nediduko automobilio su vos 34 AG išvystančiu 0,849 litro darbo tūrio varikliu, sunaudojančiu kiek daugiau nei 7 litrus benzino 100 kilometrų kelio, eksploataciniai rodikliai buvo tokie puikūs, kad vartotojai nekreipė dėmesio į pernelyg spartietišką jo įrangą. Geriausias įrodymas – du milijonai krovininių “Renault 4”, parduotų iki gamybos pabaigos 1992 metais. Na, o konkurentams beliko tik kopijuoti vykusią “Renault” idėją…

Trečiuoju modeliu, padėjusiu prancūzų koncernui tapti krovininių automobilių pilna mase iki 3,5 tonos klasės lyderiu buvo “SG 2”. Šį automobilį, skirtingai nei kitus “Renault”, mūsų transportininkai neblogai atsimena – juk tai tas pat “Avia A20”, Čekoslovakijoje ilgus metus gamintas pagal licenziją “prancūzas”, eksportuotas į visas „socialistinės stovyklos“ šalis.

Devintajame dešimtmetyje “Renault” eilinį kartą atnaujina visą lengvųjų komercinių automobilių gamą. Pasirodo 2,6 kubinio metro talpos kėbulą turintis “Renault Rapid”, didesnis nei jau senstelėjusi „Estafete“ taip pat priekinių ratų pavarą turintis “Traffic” bei „SG 2“ pakeitęs “Master”. Šie automobiliai po 1990 metų netruko atsirasti ir Lietuvoje. Tačiau “Renault” nebūtų “Renault”, jei nepasiūlytų ko nors visiškai naujo, dar nematyto. Tokia rinkos naujiena tapo 1997 metais debiutavęs ir eilinį kartą “padiktavęs madą” krovinių furgonas “Kangoo”. Kaip savo laiku “Renault 4”, iššaukęs “kulniukų” pasirodymą, taip ir “Kangoo” dabar tapo naujos formos mažų komercinių automobilių kategorijos – padidintos talpos vienatūrių universalių furgonų “pirmąja kregžde”. Aukštas stogas, atstumiamos šoninės durelės, originalus šiuolaikinis kėbulo dizainas praktiškai neprimena utilitarinės paskirties krovininių furgonų. Tai greičiau dailus praktiškas šeimyninis universalas. Suprantama, kad ir vėl konkurentams teko vytis “Renault”. Tikėkimės, kad ne paskutinį kartą…

 

Nuotraukos – gamintojo

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU