BOXER, DUCATO, JUMPER – TRYNUKAI IŠ SEVELO
Liucijus Suslavičius
Ši istorija prasidėjo senai – dar 1978 metais. Kaip tik tada trys populiarių lengvos klasės komercinių automobilių gamintojai – FIAT, Peugeot ir Citroen (pastarieji du jau sudarė vieningą PSA koncerną) nusprendė “vieningu frontu” stoti prieš konkurentus rinkoje. Po trijų metų pradėjusi veikti Italijoje Sevelo transporterių gamykla ėmė gaminti tris identiškus, tik priekio apdaila bei (kai kuriais atvejais) panaudotais varikliais besiskiriančius “Fiat Ducato”, “Peugeot J5” ir “Citroen C25” modelių transporterius. Tokia buvo pradžia. Per nuo tada praėjusį ketvirtį amžiaus Europos automobilių gamintojų gretose daug kas pasikeitė – kai kurios markės išnyko visiškai, kai kurios tapo kitų, galingesnių gamintojų “grobiu”, gamintojai jungėsi, vėl išsiskirdavo, o štai “Sevelo projektą” įgyvendinęs italų-prancūzų konsorciumas dirba kaip ir pradžioje. 1994 metais buvo pristatyta antroji bendros konstrukcijos transporterių karta – “Fiat Ducato”, “Peugeot Boxer”, “Citroen Jumper”. Ir štai dabar, kai bendras nuo Sevelo gamyklos konvejerio nuriedėjusių “trynukų” skaičius viršijo tris milijonus egzempliorių, pristatoma trečioji šių rinkoje sėkmingai pasirodžiusių lengvų komercinių automobilių karta. Tais pačiais pavadinimais, bet visiškai kitaip atrodanti.
Žurnalistams konsorciumo vadovai juos pristatė gamyklos kieme, surikiuotus vieną šalia kito, lyg ir suglaudusius pečius prieš neišvengiamai artėjantį “rinkos šturmą”. Naujokai nusiteikę ryžtingai – tai rodo lyg koks smakras priekin atkišti didžiuliai priekiniai buferiai. Tradiciškai kiekvienas iš trijulės gavo savitą, originalų “veidą”. “Citroen Jumper” lyg ir “šypsosi pro ūsą”, “Fiat Dukato”, priešingai, “nutaisė” kiek nuobodžią miną, gi stovinčiu ant užpakalinių kojų liūtu pasidabinęs “Peugeot Boxer” atrodo ramiausias iš visų. Štai tik tokie skirtumai, nes virš buferio linijos visi trys automobiliai absoliučiai identiški, nesiskiria net žibintų forma – jie vienodos banano formos, kaip ir tapatūs variklių skyriaus gaubtai. Ką gi, kuo daugiau vienodų elementų konstrukcijoje, tuo mažesnės jų gamybos išlaidos ir pigesnis pats produktas. Tai senai žinoma ir padedanti taupyti lėšas tiesa…
Konstruktyviai naujieji transporteriai analogiški ankstesniųjų kartų automobiliams iš Sevelo gamyklos – variklis priekyje skersai, varomi priekiniai ratai, tačiau kaip pastebėjo vienas iš pristatyme dalyvavusių specialistų, konstruktoriai iš ankstesniojo modelio “nepaliko akmens ant akmens” – viskas peržiūrėta ir pakeista, kad automobilis būtų technologiškesnis gamyboje, ekonomiškesnis, saugesnis ir patogesnis eksploatacijoje. Pagrindinę – furgonų – šeimyną sudaro daugybė modelių, nes galima rinktis iš trijų skirtingo ilgio bazių, keturių skirtingų kėbulo ilgių ir trijų kėbulo aukščių. Lygiagrečiai numatoma gaminti važiuoklių šeimyna kiek kuklesnė – jai numatyta keturi skirtingi bazės ilgiai ir dvi kabinos – paprasta ir su dviem sėdynių eilėmis. Didžiausias leistinas svoris yra tarp trijų ir keturių tonų, atitinkamai keliamoji galia nuo 1000 iki 2000 kilogramų. Taigi, “trynukai” kiek sustambėjo, tačiau “svorio nepriaugo”. Didžiausi techniniai skirtumai susiję su į transporterius montuojamais varikliais. Jie iš esmės irgi labai panašūs tarpusavyje – visi dyzeliniai, visi su “common rail” tipo degalų įpurškimo sistema, visi su iki 40 tūkstančių kilometrų prailgintu techninio aptarnavimo intervalu. Tačiau skirtumų vis tik esama. Pats silpniausias iš variklių – prancūziškas “Peugeot” 2,2 litro darbo tūrio dyzelis (100 AG, 250 Nm); jis montuojamas visų trijų markių transporteriuose. Antrasis variklis – irgi “Peugeot”, taip pat 2,2 litro, tačiau galingesnis – 120 AG, 320 Nm; jis skirtas tik “bokseriui” ir “jumperiui”. Sekantis eilėje – 2,3 litro 120 AG ir 320 Nm dyzelis “Fiat”; jis skirtas montuoti tik į “Ducato”. Pats galingiausias – net 157 AG ir 400 Nm – yra 3,0 litro dyzelis “Fiat”, kuris montuojamas į visų markių sunkiausius modelius. Priklausomai nuo to, koks variklis stovi po gaubtu, parenkama ir pavarų dėžė. Ji mechaninė, penkių arba šešių laipsnių. Dar vienas skirtumas, leidžiantis atspėti, ar prieš mus lengvesnė ar sunkesnė automobilio versija – tai ratai. Jie gali būti 15 arba 16 colių skersmens. Diskiniai visų ratų stabdžiai su ABS yra standartas, o štai elektroninė stabilumo programa ESP bei varančiųjų ratų praslydimo kontrolės sistema montuojama, jei tai numatyta šalies, į kurią transporteriai bus eksportuojami, teisės aktais. Bet, aišku, jei klientas pageidaus, jis gaus automobilį su maksimaliu saugumo įrangos paketu.
Naujieji automobiliai atrodo kur kas originaliau, nei ankstesnioji karta, ir įdomiau, nei konkurentų modeliai. Aišku, su sąlyga, jog jums labiau patinka itališkas, o ne, sakykime, vokiškas dizainas. Šį kartą konsorciume dalyvaujančių firmų vadovai sutiko, kad transporterio dizainą kurtų “Fiat”, tad tai ir atsispindi tiek automobilių įšorės sprendime, tiek kabinos viduje. Bet nemanyčiau, jog tai yra trūkumas. Taip, dizaineriai nesistengė pabrėžti šių “darbinių mulų” išskirtinumą, tad kabinos vidus gal ir nusileidžia konkurentams iš “Volkswagen” ir “DaimlerChrysler”. Ne surinkimo kokybe ir įrangos gausa, bet ne tokiomis brangiomis apdailos medžiagomis, šen bei ten pastebimu plastiku nepridengtu dažyto metalo lopinėliu. Bet tai ir viskas, ką galėtum prikišti. Vaizdas iš vairuotojo vietos tiek priekin, tiek į šonus puikus, kiek tai įmanoma padaryti tokios paskirties automobilyje, vaizdas atgal irgi neprastas plačių veidrodėlių su papildomu plačiakampiu elementu ir integruotais papildomais posūkių signalų rodikliais dėka. Atsisėdės už dabar ne aukštyn-žemyn, o arčiau-toliau reguliuojamo vairo, vairuotojas prieš save mato svarbiausių prietaisų ciferblatus, patogiai dešinėje, prietaisų skydelio prielajoje, kyšo trumpa pavarų perjungimo svirtis su maloniai dideliu “bumbulu”. Aišku, rasime, kaip įpasta itališkuose automobiliuos, ir bent vieną kitur nesutinkamą sprendimą – tai žiedo formos vėdinimo ir apšildymo sistemos valdymo rankenėlės. Kabinoje gausu vietų dokumentams ir smulkiems daiktams susidėti, papildomos didelės “kišenės” yra durelėse. Kadangi tai visų pirma prekių išvežiojimui skirti transporteriai, dokumentų tvarkymui numatytas patogus atlenkiamas stalelis, pritvirtinamas prie prietaisų skydelio bei užrakinama XXL formato dėtuvė svarbiems dokumentams, įrengta po centrine konsole.
Modernizavus gamyklą ryšium su naujo modelio gamybos pradžia, dirbant trimis pamainomis, per parą joje bus pagaminama 1000 transporterių, pusė jų – su “Fiat” emblema. Metinė gamybos apimtis – 230 tūkstančių mašinų, o jei rinka pareikalaus – įmanoma pasiekti ir 260 tūkstančių ribą. Galima tikėtis, kad nauji transporteriai iš Sevelo netruks pasiekti taip pat Lietuvos vežėjus.