Užmiršta sankryža (LT)

,,UŽMIRŠTA” SANKRYŽA

L. Suslavičius

Vairuotojas iš Vilniaus E.K. savo laiške parašė:,,Dauguma vairuotojų, važiuojančių Dunojaus gatve, sankryžoje su Liepkalnio gatve turi tikslą pasukti į kairę ir važiuoti Minsko ar Lydos kryptimi. Tačiau pasukti dėl labai intensyvaus eismo Liepkalnio gatve tai padaryti sudėtinga, nes savo ruožtu nemažai transporto iš Liepkalnio gatvės suka į kairę į Dunojaus gatvę. Todėl dalis vairuotojų iš Dunojaus gatvės suka į dešinę ir nuvažiavę 20-30 metrų, ties sankryža su Dzūkų gatve apsisuka ir toliau nuvažiuoja tiesiai Liepkalnio gatve. Bet prieš sankryžą Dunojaus gatvė tiek plati, kad joje eismui sankryžos kryptimi telpa greta vienas kito net trys automobiliai, iš kurių du vienu metu suka į kairę arba į dešinę . Pastaruoju atveju vienas iš karto įvažiuoja į kairiąją Liepkalnio gatvės eilę, antrasis tvarkingai pasuka į dešinę, o po to mėgina persirikiuoti kairiau, o ši juosta jau užimta! Ar galima štai taip sukti iš vidurio gatvės į dešinę ir nepraleisti sukančio ir persirikiuojančio? Nors konfliktinės situacijos čia kartojasi nuolat, sankryžoje retkarčiais budintys policininkai pretenzijų niekam nereiškia. Gal čia reiktų kokio nors papildomo žymėjimo arba iš dviejų eilių suformuoti tris ir leisti sukti dešinėn dviem eilėmis?”

Reikia pripažinti, kad laiške minima Liepkalnio, Dunojaus, Kalnakiemio ir Dzūkų gatvių sankryža iš tikrųjų yra nėra paprasta pravažiuoti, ir gaila, kad tie, kas Vilniaus savivaldybėje atsakingi už eismo organizavimą, ją užmiršo. Klausime parodyta avarinė situacija piko valandomis joje kartojasi kas kelios minutės ir neretai baigiasi susidūrimu. Kelių eismo taisyklių 12.7. straipsnis nurodo, kad ,,prieš sukdamas į dešinę….vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto…”, šiuo atveju dešiniojo. Taigi, vairuotojo, sukančio į dešinę ne nuo dešiniojo gatvės krašto, veiksmai laikytini pažeidimu, bet tokiu, už kurį nuobauda juokingai maža – nuo 20 iki 40 litų. Bet tokiu manevru jis jau užsiėmė kairiąją juostą, tad jei įvyks susidūrimas su tvarkingai pasukusiu dešinėn ir po to bandančiu persirikiuoti posūkiui į kairę automobiliu, kaltu liks būtent pastarojo vairuotojas, nes pagal 12.5. straipsnio reikalavimus ,,persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi”. Kitaip sakant, būk įžūlus, ir būsi pirmas!

Galiu patvirtinti, kad aprašyta situacija yra ne vienintelis pavojingas momentas važiuojantiems per šią ištęstą ir netaisyklingą net keturių gatvių sankryžą. Pavyzdžiui, atvažiavę Dunojaus gatve stovi tol, kol, praradę kantrybę laukti, pradeda po truputį ,,kišti nosį” į Liepkalnio gatvę iki visiškai užtveria dešiniąją eismo juostą važiuojantiems Liepkalnio gatve žemyn stoties kryptimi. Truputį uždelsęs, dešiniąja juosta važiuojantis vairuotojas nespėja sustoti ir trenkiasi į kelią užtvėrusį automobilį. Liepkalnio gatvėje sukantys į kairę irgi pavargsta laukti ir rizikuoja sukti į Dunojaus gatvę prieš pat nuo kalno riedančius automobilius, kas taip pat sukelia ne vieną avarinę situaciją. Net jei Liepkalnio gatvė tuščia, dar nereiškia, jog pavyks sėkmingai išvažiuoti iš Dunojaus gatvės. Mat, ,,pastumta” kairiau, į sankryžą įsijungia siaurutė Kalnakiemio gatvelė. Iš jos išvažiuojantys vairuotojai lyg ir turi pirmumą prieš tuos, kurie iš Dunojaus gatvės suka kairėn, tad ir nemano duoti jiems kelią. Vėl cypia stabdžiai, dūžta stiklai…

Dar tarybiniais metais šią sankryžą buvo bandoma rekonstruoti – atsirado saugumo salelės pėstiesiems, buvo netgi įrengti stovai šviesoforams. Bet dėl įvairių priežasčių sankryža nebuvo ,,ištiesinta”, o parengti darbui šviesoforai po kiek laiko buvo išmontuoti. Dabar čia netvarkos dar daugiau, nes ne tik padidėjo eismo intensyvumas, bet padaugėjo abejose gatvės pusėse stovinčio transporto ir skersai bėgiojančių pėsčiųjų. Policijos pareigūnai čia eismą kontroliuoja retai – jiems labiau patinka už kokių keturių šimtų metrų tiesiausiame, plačiausiame ir, tiesą sakant, saugiausiame Liepkalnio gatvės ruože matuoti greitį. Nesiginčysiu, greitį kontroliuoti reikia, bet juk ir vairuotojams padėti – taip pat. Kelių policijos automobilis prie šios sankryžos padėtų išvengti įžūlių pažeidimų, na, o kai reikėtų, gal kuris iš policininkų netgi išdrįstų išeiti į sankryžą ir eismą pareguliuoti, beviltiškai laukiančius galimybės pasukti į kairę praleistų…

Manau, kad savivaldybei laikas prisiminti šią užmirštą sankryžą ir parengti jos rekonstrukcijos projektą, išsprendžiant jei ne visas, tai bent didžiausias jos problemas. Gal verta vėl grįžti prie reguliavimo šviesoforais varianto, peržiūrėti kol kas ,,laukinę” parkavimo sankryžos prieigose tvarką, iki vasaros parengti optimalaus gatvių dangos paženklinimo linijomis projektą? Juk situacija pagerėtų, jei nors nedidelė dalis dažų, kasmet mieste sunaudojamų ženklinant niekam nereikalingus (deja!) dviračių takus, būtų protingai panaudota šioje sankryžoje. Laukti, kol ,,trenks perkūnas” itin skaudžios avarijos pavidalu, ir tik po to griebtis darbų, neverta.

Nuotraukoje: artėjant Dunojaus gatve, aiškiai matyti, jog važiuojamoji dalis pernelyg plati ir nepanaudojama.

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

EN DE LT RU