Muziejus

DVIMOTORIAI BŪNA NE TIK LĖKTUVAI… Liucijus Suslavičius Pastaraisiais dešimtmečiais masinėje pramoninėje gamyboje vis dažniau sutinkame pagal “just in time” principą organizuotą sudėtingo gaminio, pavyzdžiui, automobilio surinkimo procesą. Komplektuojančių dalių ir agregatų tiekėjai į galutinį surinkimą atliekančią gamyklą reikiamas dalis pristato tiksliai nustatytu laiku, kad jos iš karto, be ilgo sandėliavimo, keliautų prie surinkimo konvejerio. Pagrindinis […]

DVIEJŲ SEKCIJŲ SUNKVEŽIMIS „FLETTNER” Liucijus Suslavičius Atrodytų, kas gali būti paprasčiau už sunkvežimį – rėmas, du ar trys tiltai, variklis ir kabina priekyje, krovinių kėbulas ar furgonas už jos. Tradicinė, dar nuo pionieriškųjų automobilio laikų išlikusi schema. Bet ji, kad ir kokia paprasta ir patogi būtų, tenkino ne visus. Ne tik lengvojo, bet ir krovininio

“BERLIET STRADAIR” ARBA PRANCŪZIŠKA ELEGANCIJA Liucijus Suslavičius Negali sakyti, jog dizaineriai kuria tik lengvųjų automobilių ir autobusų stilių. Pastarųjų dešimtmečių sunkvežimiai taip pat daugiau ar mažiau “aprengti” pagal ne tik technikų diktuojamus, bet ir menininkų parengtus pasiūlymus. Bet jei lyginti su vos ne šimtametę istoriją turinčiu lengvųjų automobilių kėbulų meniniu projektavimu, komercinių automobilių dizainas yra

BAGDADO EKSPRESAS Liucijus Suslavičius Per pastaruosius metus visi, kas tik turi televizorių, iki soties prisižiūrėjo Irako vaizdų – ir rytietiškų jo miestų, ir lygių kaip stalas gelsvai pilkšvos spalvos dykumų, kuriose vieninteliu civilizacijos požymiu yra platūs asfaltuoti keliai. Jie atsirado palyginti nesenai, o štai nyki, be žalumos dykuma čia plyti nuo legendinio kalifo Haruno al-Rašido

AUTOBUSAI „SAURER” VILNIUJE Ričardas Žičkus, Liucijus Suslavičius Pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais Vilnių galėjome vadinti „vežikų karalyste”. Automobilių pasirodymas sukėlė didžiulį jų nepasitenkinimą ir net priešiškus veiksmus. Pasakojama, kad vežikai primėtydavo į gatvių važiuojamąją dalį įvairių aštrių daiktų, kurie dažnai sugadindavo automobilių padangas, taip trikdydami normalų susisiekimą. Visgi tokiais būdais sustabdyti technikos pažangą neįmanoma, tad jau

AUTOBANŲ LAINERIAI Liucijus Suslavičius Praėjusio XX amžiaus trečiojo dešimtmečio antroji pusė – pačių įspūdingiausių automobilio istorijos klasikinio periodo konstrukcijų pasirodymo metas. Visgi šį kartą trumpam pamirškime garsiuosius to meto limuzinus, sportinius kabrioletus ir vienetinius turtuolių užsakytus ekstravagantiškus didžiųjų kėbulų maestro pagamintus unikumus, kuriais žavimasi iki šiol. Mūsų tema – didieji tarpmiestiniai autobusai, irgi pasirodę Vakarų

Aptakumas kaip mada Liucijus Suslavičius 1933 metų birželio pabaigoje Vokietijos laikraščiuose buvo paskelbtas Reicho įstatymas apie „reichsautobanų” („imperinių automagistralių) statybą. Spaustuvės dažams dar nenudžiuvus, ruože tarp Frankfurto prie Maino ir Darmštato buvo iškilmingai iškasti pirmieji kastuvai grunto, vykdant neturintį pavyzdžio istorijoje modernių kelių tinklo statybos planą. Darbams vadovavo inžinierius Fritzas Todtas, vadovavęs iš tūstančių bedarbių

APLENKĘS LAIKĄ L.Suslavičius Tikriausiai tik ,,užkietėję” sunkiojo autotransporto fanatai, tie, apie kuriuos kai kada sakoma, jog jų gyslomis ne kraujas, o dyzelinas teka, beprisimena pirmaisiais pokario metais pradžioje Vilniuje, o paskui – Kaune daug metų važinėjusius didelius geltonai raudonus dyzelinius autobusus su neįprastai – prieš priekinį ratą įrengtomis durimis įlipimui. O jų pavadinimas – ZIS-154

“Albionas” iš Amsterdamo Liucijus Suslavičius Pirmuosius 10-12 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos krovininių automobilių istorijoje reikėtų laikyti vienu iš įdomiausių jos periodu. Tada Vakarų Europoje dar nebuvo susiformavę galingi multinacionaliniai komercinius automobilius gaminantys koncernai ir kiekvienos iš karo griuvėsių besikeliančių šalių pramonė stengėsi kuo greičiau patenkinti ūkio poreikį naujiems sunkvežimiams. Net šalyse, kurių nebuvo