November 2010

GYVA SKRAIDANTI ISTORIJA – KLEMM L 25 Liucijus Suslavičius Apskritaveidė Brigitta Koch, 23 metų vokietaitė iš Grossenhaino, meiliai glosto laku blizgantį medinį nedidelio lėktuvėlio sparną:”Jis “išspaudžia” net 140 kilometrų per valandą!”- sako po senovišku odiniu piloto šalmu plaukus paslėpusi pilotė- mėgėja. Jos pasididžiavimas suprantamas – čia, niūrokame Grossenhaimo aerodromo angare stovintis jai priklausantis medinis vienmotoris

KAMOV FIRMOS NAUJIENOS (2) Liucijus Suslavičius Akcinė bendrovė “Kamov” neapsiriboja nedidelių pilotuojamų sraigtasparnių projektavimu. Kadangi Rusijos rinkoje praktiškai nėra tėvyninės konstrukcijos nepilotuojamų skraidančių aparatų, skirtų civilinio sektoriaus reikmėms, “Kamov” specialistai pabandė užimti ir šią rinkos nišą. Aišku, ir naujiems aparatams buvo pritaikyta gerai įsisavinta tradicinė”Kamov” konstrukcijoms dviejų vienas virš kito įrengtų ir į priešingas puses

“KAMOV” FIRMOS NAUJIENOS L. Suslavičius “Nauji vėjai pučia” daugelį metų beveik vien TSRS karinės žinybos reikmėms dirbusios Rusijos aviacijos pramonės įmonėse. Dar ne taip senai įvairiausių tipų skraidančiąją techniką masiškai pirkęs užsakovas šiandien, vaizdžiai tariant, sėdi kiauroms kišenėmis ir tik svajoja apie būsimus naujos kartos lėktuvus ir sraigtasparnius. O garsioms puikią aviatechniką kūrusioms firmoms gyventi

LĖKTUVAI – GIGANTAI Liucijus Suslavičius Garsaus aviacijos specialisto Hugo Junkerso (1859-1935) amžininkai atsiminimuose teigia, jog profesorius turėjo užsibrėžęs du svarbiausius tikslus – iki tol iš medžio ir drobės gamintus lėktuvus pakeisti metaliniais ir sukurti “skraidantis sparnas” tipo lėktuvą (jis manė, kad lėktuvo uodega – tai tik aerodinamiką bloginantis konstrukcijos elementas). Pirmąjį sau iškeltą uždavinį sėkmingai

IŠ ANGLIJOS Į AUSTRALIJĄ LĖKTUVU-PIRMIEJI ŽINGSNIAI Liucijus Suslavičius 1919 metai pasaulio aviacijos istorijoje yra svarbūs pirmaisiais tikrai tolimais skrydžiais. Tų metų gegužės mėnesį trys amerikiečių ekipažai pabandė perskristi iš JAV į Angliją kariniais hidroplanais “Curtiss-NC-4”. Skrydžio maršrutas ėjo iš Niufaundlendo per Azorų salas ir tada iš ten į Angliją. Deja, tik vienas iš lėktuvų įveikė

HUGO JUNKERS 1888 metais jaunas vokietis Hugo Junkersas (1859 – 1935) gavo inžinieriaus diplomą ir pradėjo savarankišką konstruktoriaus veiklą. Tuo metu benzininiai varikliai dar buvo, kaip sakoma, „kūdikio vystykluose”, ir H. Junkersas užsiėmė dujiniais varikliais, tada gana plačiai paplitusiais ir naudotais visų pirma kaip stacionarus jėgos šaltinis įvairiose įmonėse ir fabrikuose. Siekdamas sukurti galingesnius ir

PAVADINTI ANTIKOS HEROJŲ VARDAIS… Liucijus Suslavičius XX amžiaus pirmieji dešimtmečiai, ypač trečiasis – tai aviacijos technikos brendimo laikotarpis. Iš tik narsiems aviacijos pionieriams paklūstančių „skraidančių etažerių” Pirmojo pasaulinio karo metais išsivystę į patikimus, gana greitus ir grėsmingus skraidančiuosius ginklus, po jo lėktuvai ėmė itin staigiai tobulėti, nes jiems gaminti pradėta masiškai naudoti naujas medžiagas ir

ILGAAMŽIS REKORDAS Liucijus Suslavičius 1939 metų gegužės 26-ji, firmos „Messerschmitt” aerodromas Haunštetene. Mechanikai išridena iš angaro nedidelį ilganosį vienmotorį monoplaną. Firmos lakūnas-bandytojas Fritzas Wendelis įlipa į kabiną, uždaro gaubtą ir pakelia ranką. Sukaukia dirbantis maksimaliais sūkiais variklis, ir lėktuvas, įsibėgėjęs aerodromo pakilimo taku, pakyla į orą. Pilotas nukreipia savo lėktuvą geležinkelio linijos Augsburgas – Buchlojė

GIGANTAI TŪPĖ IR KAUNE Liucijus Suslavičius Kaip savo atsiminimuose teigia profesorių Hugo Junkersą (1859-1935) pažinoję amžininkai, garsusis aviacijos specialistas turėjo užsibrėžęs du svarbiausius tikslus – iki tol iš medžio ir drobės gamintus lėktuvus pakeisti metaliniais ir sukurti ,,skraidantis sparnas” tipo lėktuvą, nes manė, kad lėktuvo uodega – tai tik jo aerodinamiką bloginantis konstrukcijos elementas. Jei

GELTONIEJI ADAC SPARNAI Liucijus Suslavičius Kai Lietuvos karo aviacijos lėktuvas An-26 parskraidino iš tolimos Kroatijos autobuso katastrofoje nukentėjusius žmones, nejučiom kylo mintis – kaip gerai, kad turime savo aviaciją, savo pilotus, kurie tokiais skrydžiais akivaizdžiai įrodo, jog ne veltui jiems išlaikyti skiriamos lėšos iš gana riboto valstybės biudžeto. Tačiau sutikime – tai epizodinis atvejis. O