December 2010

“GYROBUS” – OTLICNAJA, NO NE OPRAVDAVSHAJASIA IDEJA Liucijus Suslavičius Polveka nazad na stranicach gazet i zurnalov vo vsiom mire pojavilis soobshcenija o novom transportnom sredstve, sozdannom i ekspluatirujemom v Shvejcarii – girobuse, kotoryj energijej, neobchodimoj dlia dvizenija po dorogam obespecival krutiashcijsia s bolshoj skorostju massivnyj machovik. Sovetskaja pecat toze ne oboshla girobus vnimanijem – jevo

EDMUNDAS RUMPLERIS IR SUNKVEŽIMIAI SU PRIEKINIŲ RATŲ PAVARA Liucijus Suslavičius Priekinių ratų pavara komercinių automobilių konstruktorių tarpe nebuvo ir nėra itin populiari. Tiesa, šiandien varančiuosius priekinius ratus turi dauguma modernių lengvos klasės komercinių automobilių bei jų bazėje sukonstruoti maži autobusai, tačiau tarp sunkesnių nei 3,5 tonos automobilių tokią konstrukciją sutiksime itin retai ir tik specialiuose

DVIEJŲ SEKCIJŲ SUNKVEŽIMIS „FLETTNER” Liucijus Suslavičius Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė nesustabdė krovinių gabenimo automobiliais apimčių augimo. Priešingai, patogesnis transportavimo būdas skatino perkelti „ant automobilių pečių” vis didesnius ir sunkesnius krovinius. O tai, savo ruožtu, vertė automobilių gamintojus kurti vis didesnius sunkvežimius. Būtent tada pasirodė ir ėmė plisti triašiai sunkiasvoriai 8-10 tonų

DVIMOTORIAI BŪNA NE TIK LĖKTUVAI… Liucijus Suslavičius Pastaraisiais dešimtmečiais masinėje pramoninėje gamyboje vis dažniau sutinkame pagal “just in time” principą organizuotą sudėtingo gaminio, pavyzdžiui, automobilio surinkimo procesą. Komplektuojančių dalių ir agregatų tiekėjai į galutinį surinkimą atliekančią gamyklą reikiamas dalis pristato tiksliai nustatytu laiku, kad jos iš karto, be ilgo sandėliavimo, keliautų prie surinkimo konvejerio. Pagrindinis

DVIEJŲ SEKCIJŲ SUNKVEŽIMIS „FLETTNER” Liucijus Suslavičius Atrodytų, kas gali būti paprasčiau už sunkvežimį – rėmas, du ar trys tiltai, variklis ir kabina priekyje, krovinių kėbulas ar furgonas už jos. Tradicinė, dar nuo pionieriškųjų automobilio laikų išlikusi schema. Bet ji, kad ir kokia paprasta ir patogi būtų, tenkino ne visus. Ne tik lengvojo, bet ir krovininio

“BERLIET STRADAIR” ARBA PRANCŪZIŠKA ELEGANCIJA Liucijus Suslavičius Negali sakyti, jog dizaineriai kuria tik lengvųjų automobilių ir autobusų stilių. Pastarųjų dešimtmečių sunkvežimiai taip pat daugiau ar mažiau “aprengti” pagal ne tik technikų diktuojamus, bet ir menininkų parengtus pasiūlymus. Bet jei lyginti su vos ne šimtametę istoriją turinčiu lengvųjų automobilių kėbulų meniniu projektavimu, komercinių automobilių dizainas yra

BAGDADO EKSPRESAS Liucijus Suslavičius Per pastaruosius metus visi, kas tik turi televizorių, iki soties prisižiūrėjo Irako vaizdų – ir rytietiškų jo miestų, ir lygių kaip stalas gelsvai pilkšvos spalvos dykumų, kuriose vieninteliu civilizacijos požymiu yra platūs asfaltuoti keliai. Jie atsirado palyginti nesenai, o štai nyki, be žalumos dykuma čia plyti nuo legendinio kalifo Haruno al-Rašido

AUTOBUSAI „SAURER” VILNIUJE Ričardas Žičkus, Liucijus Suslavičius Pirmaisiais XX amžiaus dešimtmečiais Vilnių galėjome vadinti „vežikų karalyste”. Automobilių pasirodymas sukėlė didžiulį jų nepasitenkinimą ir net priešiškus veiksmus. Pasakojama, kad vežikai primėtydavo į gatvių važiuojamąją dalį įvairių aštrių daiktų, kurie dažnai sugadindavo automobilių padangas, taip trikdydami normalų susisiekimą. Visgi tokiais būdais sustabdyti technikos pažangą neįmanoma, tad jau

AUTOBANŲ LAINERIAI Liucijus Suslavičius Praėjusio XX amžiaus trečiojo dešimtmečio antroji pusė – pačių įspūdingiausių automobilio istorijos klasikinio periodo konstrukcijų pasirodymo metas. Visgi šį kartą trumpam pamirškime garsiuosius to meto limuzinus, sportinius kabrioletus ir vienetinius turtuolių užsakytus ekstravagantiškus didžiųjų kėbulų maestro pagamintus unikumus, kuriais žavimasi iki šiol. Mūsų tema – didieji tarpmiestiniai autobusai, irgi pasirodę Vakarų

Aptakumas kaip mada Liucijus Suslavičius 1933 metų birželio pabaigoje Vokietijos laikraščiuose buvo paskelbtas Reicho įstatymas apie „reichsautobanų” („imperinių automagistralių) statybą. Spaustuvės dažams dar nenudžiuvus, ruože tarp Frankfurto prie Maino ir Darmštato buvo iškilmingai iškasti pirmieji kastuvai grunto, vykdant neturintį pavyzdžio istorijoje modernių kelių tinklo statybos planą. Darbams vadovavo inžinierius Fritzas Todtas, vadovavęs iš tūstančių bedarbių